As sokau pries keleta metu Kyviskese is 800 m. Buvo apmokymai pirma klaseje, paskui lauke ten parode kaip zengt, kaip sokt. Buvo vejas pakiles, tai teko palaukti, paskui dave iranga, salmus

, jokiu akiniu nedave paildomu, tik tie kas su akiniais soko, tai juos reikejo gumele prisirist, kad nenuskristu sau

Tada surikiavo pagal svori, ar i ka ten jie ziurejo, lektuvan ir pirmyn!

Na, ka as galiu pasakyt - nebijojau, bet issoko vienas, issoko kitas ir man tokia mintis ateina, kad reiks ir man tuoj sokt; savo noru islipt is lektuvo; o ten apacioje gi nera jokios apsaugos; o jei man neiisiskleis, tai juk paskutine mano minute, kol as gyva; o jei sulusiu pusiau

O aplink - visi soka, nei vienas neatsisako. Kad neprarasciau garbes ir orumo, atejus eilei ir as atsistojau ir zengiau

Tik, kad tas zengimas buvo nevykes - iranga sveria berods 30 kg, ir kai zengi reikia pasilenkt biski i prieki, kad ta svori prilaikyt, o as kaip lipau, kaip tempe ta visa terba mane zemyn, ir gavosi taip, kad apsiverciau, t.y. nugara zemyn, ten kur svoris, galva lostelejo, trinktelejo i kuprine (gerai kad su salmu, bet smugis vistiek ziauriai jautesi, kojos aukstyn

Kazkaip atsistaciau i pradine padeti, pasitaisiau salma, nes nuo smugio ant akiu uzsistume.. Atsiverciau turbut tuo metu, kai tas maziukas pirminis parasiutas issikleide

Tada pradejau galvoti, ka toliau daryt, nebuvo dar laiko grozetis zeme. Padekojau Dievui, kai pavyko istraukt rankena su tikru parasiutu, na ir leidausi, bet matyt labai sunki buvau nes kazkaip greit leidausi, o gal vejo nepagavau, kaip paukstis sklandyt nesigavo. O nusileidus, reikia ten uz apatiniu virvuciu patempt, kad vejas parasiuto nepagautu, nes kitaip teks dar zeme pasliauziot, kas man ir nutiko

Bet isgelbejo instruktorius pribeges, gal tik 10 metru sliauziau

Kad sokau tikrai nesigailiu, va tik sekmingiau galejau