Man teko prieš keletą metų šį adrenalininį sportą išmėginti
Tai kai dabar prisimenu savo šuolį, tai iki šiol su pačiom geriausiom emocijom prisimenu.
Į lėktuvą įlipau drasiai, pakilo, po kelis instruktorius išstuminėja, mano draugai dar filmavo, tai turiu tą įžymūjį šuolį iš lėktuvo įsiamžinusi.
Tiesa pasakius, to momento, kaip iššokau neatsimenu, gal per daug adrenalino į kraują staiga pateko

prasiblaiviau tada, kai jau skleidėsi parašiutas, toks įdomus garsas buvo, arba tikslaiu garsas, kurio nebuvo. Kažkaip danguje susidaro toks garso vakumas, jokio žemiško garselio nesigirdi, o kai bandžiau kažką garsiai pasakyti, tai atrodė, kad mano žodžiai man į burną atgal sulindo

visiškas vakumas

Na bet po parašiuto išsiskleidimo, tai vaizdeliais pasimėgavau, tikrai fantastiška pasklandyti ore
Tiesa, šiokių tokių techninių nesklandumų ore turėjau: ten tokios dvi rankenėlės kabo, kuriomis galima truputį pasukioti parašiutą, tai bėda ta, kad sus savo trumpom rankom tų rankenėlių niekaip pasiekti negalėjau, per aukštai jos virš manęs kabojo

Bet paskui spjoviau į jas ir pasidaviau lengvam nešimui, baisiai toliai nuo tikslo nenunešė, gal tik kokius 400 m. toliau nusileidau, nei reikėjo, net nevaldydama rankenėlėm. Tiesa, dar vienas siurprizas ant žemės laukė

Vos tik nusileidau ant žemės, turėjau truktelėti už apatinių virvių, kad parašiutas ant žemės subliukštų ir vėjo pagautas nevilktų manes, bet kur tau, jėgų neužteko, tai aš su tuo apibliuškusiu parašiutu žeme per kupstelius dar gerą porą šimtų metrų šliuožiau,

Buvau po to visa žalia kaip agurčikas, galvojau, kad visai varna esu ir iš manes mano chebrytė juoksis, bet kai pamačiau savo kolegas, o kai kurie iš jų drūti vyrukai buvo, tai prisižvengiau iš jų, nes ir jie žali žali buvo

Vėliau instruktorius sakė, kad pradedantiesiems tą dieną truputį per stiprus vėjas buvo, todėl su didele jėga jis ir ant žemės mus patampė.
Tai va papasakojau čia viska, smagu prisiminti, būtinai šokite,m bus ką visą gyvenimą prisiminti