Šuolis parašiutu

svajoju apie tai manau, kad tai igyvendinsiu

As ir apie tai svajoju

Nagi, ar jau šokai?
Aš svajojau kai buvau paauglė labai labai, ir iššokau kai man buvo kokie 15 metų. Kai reikėjo lipti lauk iš lėktuvo žinoma širdis buvo kulnuose, o paskui išlipus, skaičiuot pamiršau, visas instrukcijas pamiršau, būtų kas ne taip buvę nežinau, ar būčiau sureagavus kaip nors
Šokau Pociuose. Dar kartą buvom sumąstę šokti marijampolėj, buvom pakeliui, kai tie marijampoliškiai pareiškė, kad be šešių žmonių lėktuvo nekels, o buvom keturi ar penki, tai nesigavo. Taip ir liko, nes daugiau kolkas progos nepasitaikė. Turbūt bijočiau labaiu nei pirmą kartą, nes tada tiek prisisvajojus buvo tokia šventė, kad nieko negalvojau, tik džiaugiausi
Ai, tiesa, iš kilusių su mumis du neišdrįso. O visus drįsusius po visko pamėtė į orą Buvo baisiau negu parašiutas


Tada manau kad tikrai patiks, kai galų gale prisisvajosi ir tai padarysi

as irgi svajojau kol nepabandziau suolio su guma nuo tilto
prisimenant ta pojuti priejau isvados, kad neisdrysiu is lektuvo sokti nors tu ka

Aš nebandžiau su guma, nes niekada netraukė, kažkodėl atrodo, kad visai ne tas Iš ankstesnių žinučių tų, kurios bandė abu dalykus, panašu, kad tikrai ne tas.. Parašiutas fainiau
O koks tau jausmas buvo su guma? kas ten negerai? Aš paprastai visokius dalykus noriu išbandyt, bet va guma netraukia ir viskas.. Turbūt nebandysiu, tai iš kitų noriu išgirsti kaip ten kas

Man šuolis su guma klaikiai nepatiko : tik inktus su kepenis sumakalabo ir viskas ir dar veržimas nemenkas : ant kojų mėlynės liko.

Su parašiutu (ypač sparno tipo) grožėjausi aplinka nuostabiai... KAi tik pamačiau, kad išsiskleidė parašiutas - pamiršau visą jaudulį kaip iššokau. Tikrai super vaizdas ir pojūtis.

adrenalino daug pries suoli. todel tikrai neturetu gydytojai rekomenduoti sokti jei blogai su sirdim. bandziau viena karta sokti. Pociunu aerodrome. patiko. ispudziu daug. nuotrauku turiu. seniai buvo. bet mano aistra tai netapo. megstu maziau adrenalininius dalykus

Planavau praejusi sestadieni, taciau neisejo del oro salygu. Perkeliau kitam sestadieniui si "dziaugsma". Bijau, bet nusprendziau save sioje vietoje nugaleti

Ilgai svajojau apie tai, draugas jau sakė, kad gegužės mėnesį tikrai šoksiu "iš parašiuto" labai laukiu ir jaudinuosi Tikiuosi išmes mane iš to lėktuvo, kai išsigąsiu paskutinę minutę

nu jau dabar susinervijau svajot svajoju ale , kad mano sirdis nus pavestu, nes siaip kartais signalizuoja, o jei dar taip palei lektuvo duris

Man teko prieš keletą metų šį adrenalininį sportą išmėginti
Tai kai dabar prisimenu savo šuolį, tai iki šiol su pačiom geriausiom emocijom prisimenu.
Į lėktuvą įlipau drasiai, pakilo, po kelis instruktorius išstuminėja, mano draugai dar filmavo, tai turiu tą įžymūjį šuolį iš lėktuvo įsiamžinusi.
Tiesa pasakius, to momento, kaip iššokau neatsimenu, gal per daug adrenalino į kraują staiga pateko prasiblaiviau tada, kai jau skleidėsi parašiutas, toks įdomus garsas buvo, arba tikslaiu garsas, kurio nebuvo. Kažkaip danguje susidaro toks garso vakumas, jokio žemiško garselio nesigirdi, o kai bandžiau kažką garsiai pasakyti, tai atrodė, kad mano žodžiai man į burną atgal sulindo visiškas vakumas Na bet po parašiuto išsiskleidimo, tai vaizdeliais pasimėgavau, tikrai fantastiška pasklandyti ore
Tiesa, šiokių tokių techninių nesklandumų ore turėjau: ten tokios dvi rankenėlės kabo, kuriomis galima truputį pasukioti parašiutą, tai bėda ta, kad sus savo trumpom rankom tų rankenėlių niekaip pasiekti negalėjau, per aukštai jos virš manęs kabojo Bet paskui spjoviau į jas ir pasidaviau lengvam nešimui, baisiai toliai nuo tikslo nenunešė, gal tik kokius 400 m. toliau nusileidau, nei reikėjo, net nevaldydama rankenėlėm. Tiesa, dar vienas siurprizas ant žemės laukė Vos tik nusileidau ant žemės, turėjau truktelėti už apatinių virvių, kad parašiutas ant žemės subliukštų ir vėjo pagautas nevilktų manes, bet kur tau, jėgų neužteko, tai aš su tuo apibliuškusiu parašiutu žeme per kupstelius dar gerą porą šimtų metrų šliuožiau, Buvau po to visa žalia kaip agurčikas, galvojau, kad visai varna esu ir iš manes mano chebrytė juoksis, bet kai pamačiau savo kolegas, o kai kurie iš jų drūti vyrukai buvo, tai prisižvengiau iš jų, nes ir jie žali žali buvo Vėliau instruktorius sakė, kad pradedantiesiems tą dieną truputį per stiprus vėjas buvo, todėl su didele jėga jis ir ant žemės mus patampė.

Tai va papasakojau čia viska, smagu prisiminti, būtinai šokite,m bus ką visą gyvenimą prisiminti

is tiesu neskaiciau visos temos, tad sorry jei apie tai jau raset..va mano draugas sestadieni soku su parasiutu Sasnavoj ir del per didelio vejo ji nusileidusi dar vilko apie kilometra..nepakelia sprando, susilauze ranka (per riesa ir raktikauli) reikejo butinai operuot, tai ar ta firma neturi jam sumoket pinigu uz gydyma? nes kaip suprantu cia ju kalte, kad taip atsitiko