Aš jau irgi patyriau šį malonumą...

Man draugas gimimo dienos proga padovanojo šuolį su parašiutu, taip pat Pociūnuose... Nu ką aš jums galiu pasakyti, tai nepakartojama... Baimės buvo tai belekiek, be to likus savaitei iki šuolio, perskaičiau žurnale, kad vieno šuolio metu, net du žmonės susilaužė kojas...

Nu tai galvojau šakės man bus... Bet draugas mane nuramino, šoko kartu su manim... O pats įsimintiniausias dalykas (nes kaip iš lėktuvo iššokau nepamenu

) buvo toks: ten danguj yra labai labai tylu, o draugas toje tyloje sušuko, kad mane myli...

nors tarp mūsų buvo labai didelis atstumas, viskas kuo puikiausiai girdėjos... Žinokit to jausmo niekad nepamirsiu, kaip gera skristi ir nejausti žemės po savo kojom, žiūrėti iš aukštai į žemę ir matyti tai, ką paukščiai kiekvieną kartą mato...

Įspūdžių neišpasakosi, visa tai reikia patirti...