Gyvenimas prie kapinių

kapines nieko tokio ir sarvojimo sales,jei tik praeiti reikes, tai kas cia baisaus?Tai juk ne pro pat numirelius reiks eiti, ju nesutiksit.Va tik kaip su vandeniu,ar ne is sulinio reiks naudoti (turiu omeny jei tai nuosavas namas)?

Taip tai nuosavas namas,vandentiekis yra miesto Noresis pavasari pasisodinti braskiu,agurku ir pns... Tik neaisku,kokia kokybe zemes

lavonais braskes atsiduos juokaujate gal jus,juk ne jusu darziuki suguldyti tie numirelei,o dar iki kapiniu 500m tai apie kokia kokybe kalbate dar plius pagalvokite,ka jus zinote gal kur jus dabar gyvenate ten irgi buvo seniau kapines,o dabar jus ant ju vaiksciojate...neprisigalvokite tiktai kazko,nes tik patiem jum bus neramu prie musu kaimuko kur seniau as augau yra kapines labai senos ten gyvena zmones salia ir ju net vanduo is sulinio,nu ir ka,jie ne koki zombei,normalus zmones gyvena ir galvos nesuka dar geriau deres derlius su trasa

Iki kapiniu visai cia pat,gal maziau nei 300m is kiemo puses namo murine tvora apie 2metru,nes uz namo yra tik pora garazu ir prasideda kapines.Nebuvom mate tik,kaip nupasakojo,galvojau kad kazkur 500m,o kaip nuvaziavom apsiziureti pasirodo jos visai cia pat

istikruju del kazko bijoti nevertetu...bet as asmeniskai neiciau ten gyventi nes esu baili ir labai lakios vaizduotes. tai jeigu jus stiprus tam tai galite eiti gyventi,bet jeigu tarkim kaip as tai jau vsk. nes kaip pamastai diena butai vienas namuose ir tarkim laidoja zmogu o tu girdi raudas ir giesmes nu zinokit man butu trauma visam gyvenimui. nu bet cia tik man taip butu

kas jus taip tenkina tarp tų kapų?


su natūralia trąša.

o ko jūs bijot tų kapų? Rašot "ar nepavojinga), tai kokių pavojų tikities (lavonai vaidensis, kvapas vasarą ar kas)? Kokių pavojų bijot?
Rimtai klausiu.


norėtut Taigi kūnus 2 metrai po žeme užkasa. Kai jau jie pradeda irt ir pvz. lietus lyja, tai vanduo giliau nuo jų "mėsą" nuplauna, o ne į viršų iki pačių braškių šaknų fontanu užkelia

jus per daug isibauginusi. Jei i pacias kapines kokia obeli pasodintumete ir obuolius valgytumete,tai ka as zinau.... Bet dabar,kai uz tvoros dar keli simtai metru, del darzo tikrai neverta jaudintis. Del vandens jei butu is sulinio tai irgi nelabai kas, bet kaip sakot,kad miesto vandentiekis, kame problema? Mire zmones sutvarkyti,palaidoti sesos pedos po zeme .O pro laidojimo namus praeiti irgi jokia beda, gi ne per lavonine vaiksciosit .

Įtariu, kad mokykloje prastai biologija, chemija ir fizika sekėsi

Arba nesimokėte

Perskaičiau visą šią temą. Ir atkreipiau dėmesį į šias mintis, kurias čia pacitavau.

Temą skaityti, sakyčiau, buvo įdomu.
Skaičiau kaip rimtą dalyką ir parašyti norėjau rimtai.

Aukščiau esantį postą parašiau tik todėl, kad jis nuotaiką pakėlė, t.y. kilo noras pajuokauti. Jis nėra nei piktas, nei pajuokiantis.
Tiesiog gal aš tokia jau esu - dažnai ir gyvenime net tarp rimtų dalykų įžvelgiu linksmų vietų, visada stengiuosi jas išnaudoti kaip šaltinį teigiamai emocijai. Iš savęs aš pasijuokiu, galvoju, net dažniau. Nes save juokingoje situacijoje pamatyti yra kur kas paprasčiau.

Galvoju, jog niekas neabejoja, kad mes skaitydami, girdėdami ar matydami labiau atkreipiame dėmesį į tas mintis, kurios sutampa su mūsų patirtimi, buvusiomis mintimis ar net minčių užuomazgomis, kurios nevirto "kūnu". Kartais tereikia tik vieno lašo, kad minties užuomazga virstų "kūnu".

Štai šios mano pacituotos mintys man tokiu lašu ir tapo

Ypač


Aš ne kartą esu nakvojusi patalpoje, kuri yra visai arti kapinių. Tik aš nežinojau apie tai - apylinkėmis nebuvau pasidomėjusi, o vaizdą užstojo kitas statinys. Kai kažkas atsitiktinai man apie šias kapines pasakė, aš nuėjau pažiūrėti - išties miegojau vos ne kapinių patvoryje...

O kai dabar tai prisiminiau, prisiminiau ir vieną visada ten pasikartojusį dalyką. Aš kažkodėl ten prabusdavau anksčiau, nei turėdavo skambėti žadintuvas. Kadangi triukšmauti, kai kiti žmonės dar miega, nėra padoru, aš nueidavau į kitą kambarį, išsivirdavau kavos, pasiimdavau šokolado, atsisėsdavau prie lango, kojas susikeldavau ant kitos kėdės... ir taip sulaukdavau žadintuvo skambučio. Neturėdavau net įrankių kokiam nors darbui, išskyrus popieriaus lapų ir rašiklį.Vaisdas už lango buvo nepakartojamas (ne kapinės ), tai man toks laikas ne prailgdavo, o suteikdavo malonumo.
Bet... kas įdomiausia, jog tuo laiku man yra kilę labai gerų ir vertingų minčių, ir popierių ir rašiklį panaudojau ne kartą. Tačiau ne žodinio teksto užsirašymui, tokį aš paprastai prisimenu ir be užrašų.

Ir gan dažnai gyvenime pasakau - ši mintis man šovė į galvą ten ir tada. ( )
O būtent miegant prie kapinių

Mechanizmo paiškint negaliu, nesu tuose klausimuose pasikausčiusi, tačiau patvirtinti faktą galiu

Paaiškinti tegaliu būtent taip - " uostas net energetine prasme".

Jei dar kada nors susidarys sąlygos ten nakvoti, būtinai atkreipsiu į tai dėmesį.

Bet ten nakvodavau aš ne viena. Kiti kažko knarkė iki pat žadintuvo skambučio...( )

Aš visą gyvenimą gyvenau šalia kapinių. Tai kai kam nors tai pasakau, visų akys būna O aš nesuprantu kas čia tokio gąsdinančio,