QUOTE(Roadkill @ 2012 11 01, 10:46)
Kas be nuodemes, tegu pirmas meta akmeni.
Siai tai svetimam yra labai lengva nusprest, koks gyvenimo budas turetu buti teisingas.
nu tai ir kalbam apie moralines normas. aukštas. ne nereikalingų rūbų atidavimą kaip aukščiausią moralumo matą, bet realią laikyseną gyvenime
šiaip tai teisingas gyvenimo būdas paprastai neprieštarauja įstatymams ir nusistovėjusioms moralės normoms - nevok, nežudyk, nepaleistuvauk ir tt
Papildyta:
Kolbergo moralės raidos etapai:
Pirmai moralės stadijai būdingas bausmės vengimas. Tokioje stadijoje esantys vaikai laikosi taisyklių, nes nori išvengti bausmės. Jie tiesiog nedaro to, už ką juos baudžia. Tokio tipo poelgiai būdingi daugybei žmonių. Pavyzdžiui, perki autobuse bilietėlį, nes bijai, kad pagaus ir nubaus. Jei žinai, kad nepagaus, bilietėlio neperki.
Antrai moralės stadijai būdingas naudos siekimas. Žmogus pastebi, kad gali patenkinti savo poreikius ir labai maloniai gyventi, jei gerai elgsis su kitais. Čia galioja principas Aš tau tu man. Ši stadija ko gero įkūnija didžiulę dalį tarybinės pasaulėžiūros: Aš iš savo fabriko parnešiu tau dešrų jei tu iš savo fabriko parneši man silkės. Ironiška, kai supranti, kad tai itin primityvi moralės forma, kuri išgaruoja vos tik draugo, parnešančio silkės, nebelieka. Tai gana gerai paaiškina, kodėl žmonės skuba bėgti iš valstybės vos tik ji sumažina pašalpas arba pareikalauja didesnių mokesčių.
Trečia moralės stadija tarpasmeninė ištikimybė. Asmeniui būdinga konvencinė moralė. Tai reiškia, kad jam labai svarbi kitų nuomonė ir vertinimai. Jį gąsdina ne tik apčiuopiama bausmė, bet ir psichologinis pasmerkimas. Lygiai taip pat džiugina ne tik materialus apdovanojimas, bet ir kitų pripažinimas bei pagarba. Kitaip tariant, žmogus nevagia, nes šeima ir draugai už tai jį smerks. Bet jei tam tikros vagystės (pavyzdžiui, dėl pavogto dviračio) artimieji nesmerks, jis pasielgs nemoraliai.
Ketvirta stadija visuotinės tvarkos palaikymas. Žmogus vis dar linkęs elgtis gerai, bijodamas pasmerkimo ir siekdamas pripažinimo, tačiau dabar jam rūpi ne tik artimieji, bet ir visuomenės standartai. Gero elgesio kriterijus paklusnumas įstatymams.
Penkta stadija pagarba žmogaus teisėms. Nuo šios stadijos prasideda pokonvencinė moralė. Žmogus turi etinį kodeksą, kurio laikosi. Pasidaro nebe taip svarbu, ar kiti pritaria, ar nepritaria jo sprendimui, sprendimą labiau nulemia tai, ką pats žmogus laiko moraliu elgesiu. Šioje stadijoje esančius žmones jau galime laikyti tais, kurie savyje neša aukštesnį tiesos matą nei argumentą visi taip daro.
Šešta stadija individualūs principai ir sąžinė. Žmogus vengia ne tiek kitų kritikos, bet savo paties pasmerkimo . Moraliniai principai grindžiami tokiais principais kaip teisingumas, lygybė, užuojauta kitiems. L. Kohlbergas buvo pradėjęs abejoti šeštos stadijos praktine verte, nes tokių žmonių kurie pasiektų šią stadiją, yra labai nedaug.