Jooo ,sunkus sportas cia ,kurie tevai nesusidure su tuo ,tai atrodo ,na ir kas cia sunkaus ,straksi ir tiek.Pirmos treniruotes metu ,as maciau ,kad ten dauguma mamu net neisivaizduoja ,kiek aukotis reikes del sio sporto visai seimai,jeigu rimtai sportuos mergaites.Net nezinau ,ar as pati tiek aukociau.O jau del ''noriu -nenoriu ''treniruotis ,tai eesu tikra kaip siandien pasielgciau su savo maziausiu vaiku.Vidurinioji dukra man ne karta yra prikaisiojus ,kodel leidau jai mesti si sporta,nors tada zliumbe, tikra ta zodzio prasme.Kinieciai ,sako, savo vaikus visur (muzika,sportas ir visa kita)per jega vercia ,niekas ten jokiu jausmu nepaiso ir i jokius vaiku norus nekreipia demesio,augina savotiskus ''robotus'' dabartiniam gyvenimui.Vienu zodziu,sunku pasakyti ,kas ir kaip geriau.
Musu atveju ,labai daug kas priklausys nuo treneres,kaip ji prie vaiku prieis ,ar prisijaukins mergaites.Pirmos treniruotes metu visos laimingos buvo.Dave su sokdynemis ir kamuoliukais pazaisti.Trenere labai svelniai su kiekviena dirbo,po lipduka kiekvienai padovanojo,o ko daugiau mazylems reikia,nu nebent saldainiu
Zodziu ,papasakosiu ateityje ,kas ir kaip