N
QUOTE
ezinau, ka daryti. Nezinau, ko laukti is jo. Kai jis sako, kad iseina, atrodo, kad padarciau viska, kad neiseitu: paminciau isdiduma, ambicijas... Kai sako, kad lieka, imu abejoti, ar galesiu jam atleisti, pamirsti, ar galesime gyventi toliau.
Mano situacija labai panaši. Tik viskas dar blogiau.
Visai neseniai sužinojau, kad mano vyras turi moterį, kuri jam pagimdė vaiką - sūnų. Ji netgi vyresnė už mane. Jis irgi "myli mus abi" ...ir vaiką, ir mūsų vaikus. Taip sako. Ir nori, kad vaiką jam pagimdyčiau ir aš. Ir nesiruošia mūsų palikti. Tik "rūpinsis sūneliu ir jo motina". Tikras haremas tik ne po vienu stogu. Nesuprantu vyrų.
Mano išgyvenimai labai panašūs į jūsų, nes myliu ir nekenčiu vienu metu.
Kažkokiu momentu pajutau, kad kažkas mūsų santykiuose pasikeitė. Mano vyras nušvito, kai sužinojo "gerąją žinią", pasitempė, išskleidė plunksnas..
O paskui..aš susiradau meilužį, kuris sielos žaizdų, deja, negydo.
Nenoriu jokių protingų patarimų. Tik pasidalinau.
Laikykitės, mylėkite savo vyrą ir bandykite jam nekeršyti:)
Meilė yra jausmas ir proto patarimai jai neįdomūs:(