Jis myli mus abi!

Nuosirdziai uzjauciu, kazin ar gali buti dar blogiau. Turiu drauge, kuri buvo vedusio vyro meiluze 10 metu, pagimde nuo jo vaika. Jis irgi mylejo abi - zmona ir meiluze, todel "neturejo priezasciu skirtis". Po 10 metu draugei truko kantrybe, ir ji ji paliko. Nezinau, ar zmona nieko nezinojo, ar apsimete nezinanti, siaip ar taip jie sekmingai gyvena kartu toliau.
Neisivaizduoju, kaip imanoma istverti zinant, kad vyras turi lyg ir antra seima, tuo labiau, jei jis net nebesislepia. Linkiu jums stiprybes!

Protingiausias patarimas.

O kuo jau protingas?

Temos neskaiciau, bet pavadinimui tinkanti istrauka:

Noriu dar plaukdamas sušukti, kad atsiprašau, kad atleistų, bet staiga užplūdusios emocijos išsunkia visas jėgas, užima kvapą, užspaudžia gerklę. Verkiu, bet jos nemato, viena, rodos, Ana, kažkur nubėga, ir netrukus grįžta su Henriku. Jis irgi kažką šaukia, bando pasakyti, parodyti, bet tai man jau nesvarbu. Vandens dviratis nutolęs kažkur už nugaros, tačiau net jei ir būtų prie pat, nelipčiau, nesitverčiau – plaukčiau iš paskutiniųjų pas Aną ir Juliją ir melsčiau, kad krante mane sudraskytų.
Tai ir pirmyn, plaukiu, o su kiekvienu grybšniu deguonis plaučiuose senka, tačiau aš nesustoju, nepasiduodu: vienas – už Aną, kitas – už Juliją, vienas – už Aną, kitas – už Juliją... Artėju, tačiau to maža; matau, Henrikas jau rengiasi, šoks, matyt, senas bičiulis gelbėt, tik, deja, jau nespės. Nespės ir Basta, kuris nuo lieptelio puola paskui šeimininką ir iriasi savo šuniškom letenom. Tuo tarpu aš jaučiu, kaip mėšlungis traukia sužeistą koją – štai, galvoju, pagaliau teisybė, pagaliau atpildas! Ir, keista, nuo to man lengviau pasidaro, nustoju spardytis ir žvelgiu į krantą, kur, suakmenėjusios iš siaubo, stovi dvi moterys. Plaučiuose, jaučiu, dar užteks oro vienam vardui ištarti, vieną iš jų pašaukti, betgi kurią aš pasirinksiu? Praeitis – Julija, ateitis – Ana, o dabartis… KAS?
Piešiu vaizduotėje savo ir Julijos nuotykius, dangišką sielų susiliejimą, kurio niekaip negaliu paaiškinti, ir, rodos, apsisprendžiu – rėkiu, jau visai dūsdamas: Juli… bet tuomet Ana, įsiveržia tarsi ant žirgo, išblaškydama visas mintis į šonus! Tuoj pat pagaunu jos žvilgančių plaukų sruogą, rudos odos spindesį, o grynas žemiškas grožis ir šeimyniškas artumas mane užburia, sustabdo – aš noriu šaukti „Ana!“, tačiau žodis prisijungia prie neištarto Julijos vardo! Ir šioje paslaptingoje aušroje, mistiniame laike tarp sapnų ir gyvenimo, dar spėju žvilgtelėti į švintančio dangaus lopinėlį, kuriame nuaidi paskutinis mano ištartas žodis. Praeitis – Julija, ateitis – Ana, o dabartis… KAS? VISI KARTU:
– Juliana! – ir jaučiu, kaip viena mano dalis nori nuskęsti, o kita – pasilikti paviršiuje…

nemyli jis nei vienos. tik save issigimeli

Baisu ir skaityt kiek čia savęs negerbenčių moterų.
Turiu ir aš draugę su situacija..kai gyvena 10metų su vyru,ir apsiženija buvo,ir išsiskyrė,ir vėl susiėjo,vėl skyrėsi,vėl ženijosi. Jis per kitas lakstė,ji save paguosdama per kitus. Dabar jis pas kitą moteriškę senmergę negalinčia turėt vaikų gyvena,kuri žudėsi dėl jo,kad tik į šeimą negryžtų.o ta žmona susilaukusi dviejų dukrų vis jį priima,laukia,verkia dėl jo,o jis net vaikais nesirūpina,bet bėga pas ją permiegot. Ji mano nuomonę žino,aš jos šioi situacijoj nesuprantu,bet paguodžiu.

Suvalgo tokie padarai moterų savigarbą,Kaip šitaip savęs nemylėt,jis turi dvi,o patarimai tik kaip pasistengt,pasitemti,būt gerai lovoj jam ir pan.Pff da nu nafik kad kada aš taip dėl kažkokio..gyvenime ne...kam prieš jį,kuris tave skaudina žemina puoštis,jei tu lygiai tą patį gali daryti dėl to,kuris galėtų tave gerbti mylėti ir neišduoti..papraščiausiai ieškoti kito,geresnio,atiduoti save tam,kas to vertas,o ne tam,kuriam giliai nusišvilpt ant tavo jausmų.

Niekada nesuprasiu tokių moterų krios stengiasi dėl kitų,kad būtų jie laimingi,o ne dėl savęs. Finansai trugdo..o kas jum neleido mokytis ir dirbti..kas neleidžia to daryt likus be vyro? visada visur yra išeitis,tik reikia turėt galvą ir mokėt suktis iš situacijos.

Sakot nekenčiat vyrųųų,kokie jie VISI blogi.. Va tokie padugnės ir sugadina moteris ir jų nuomone apie vyrus. Tikrai šemia pasaulyje yra gerų vyrų ir jų daug,tik reikia mokėt ne tik pasirinkt,bet laiku susivokt,kas yra tau o kas ne.

Mokslininkai sako,kad TAU,tėra vienas žmogus žemėja,kuris yra skirtas būtent tau,kuris tikroji tavo meilė,jis yra kažkur,o kaip rast,pasaulis juk didelis,reik papraščiausiai netingėt ieškot. Ar reikia gyvent taip,kad susiradai vieną durnelį ir gyvenk amžinai su juo,kad ir kaip besielgtų su tavim,bile kekšė nebūsi,o laimės tipo nereik. Na kievienas pasirenkam savo kelia,savo gyvenimą. Bet kam tada skūstis,jei pačios nemokam gyvent.
Dar mokslininkai sako,kad meilė,jei tai nėra TAS žmogus,negali būt,tai tik aistra,poto prisirišimas,kai negali kvėpuot be to žmogaus,o laimės tai nėra...žodžiu viskas labai jau sudėtinga.
Bet mielos moterys,gerbkit ir mylėkit pačios save,o ne galvokit kokios jūs vargšės,o va tada ir kiti jus gerbs ir mylės

Man tai kvailiausia tai pasakymas, kad MYLI abi... Nu ir kas kad myli. Lyg tai butu kazkas nevaldomo, be jausmu dar normaliam zmogui duotas ir protas, kuriuo reiketu vadovautis, ar netgi vertybes, o cia mat myli negali... Begt tolyn nuo tokiu vyru. Atrodo kaip kokios pirma karta isimylejusios paaugles.

Puiki ištrauka - kieno ji?

Karolis Klimas. Juliana.

man irgi kvailiausias pasakymas, MYLI abi. Tik as netikiu to zmogaus meile. Jei jis "myli" abi, vadinasi myli TIK save ir nieko daugiau, o tos abi vargses jam viso labo dvigubas seksas, patogus gyvenimas, saves neribojimas ir visa kita, kas jo gyvenima daro lengvesni. Toki idiota per borta ir davai greit savo gyvenimo tvarkytis!!!

sveikutes.. perskaiciau visa tema, uzkabino nuo pirmo posto iki paskutinio.. ir piktinausi, ir suprast meginau, ir vel pykau, ir nors sitai temai jau lb lb daug metu negaliu neparasyt nieko..
nebusiu gailestinga, resiu taip kaip manau.. iskarto atsiprasau, jei izeisiu kazka, bet.. ta istorija kur "myliu abi ir negaliu issirinkti" tai dar eina suvokti.. 9metai viskas ciki, ir lyg is giedro dangaus myliu abi.. mazgote ne vyras.. net skaityt slykstu buvo kaip jis verksleno autorei kokia ta jo kita nuostabi ir kaip jis be jos negali.. suvokiama ir tas autores dvejojimas ka daryti, buti kartu, kovoti del santykiu ar deti taska.. manau padejo. bent jau tikiuosi..
o ta kita istorija.. dianuskos.. nu virsune visokiem biesam!!! to vyro net pati tolerantiskiausia moteris nebepateisintu, o ta vargsele dianuska, sorry, bet kausiu kause, jei susitaikei ir jam atleidai.. nei uz ka netikiu, kad jis tau istikimas.. nu tokiu bajeriu, tai nesu dar skaicius.. internetine kekse - ne vyras.. zmona grazi kaip supratau namie kampus priziuri, kojines lygina, o tas "krauja pravarineja"!! grizta klyneliu nudraskytu - zmona kalta, tipo nenusiskuto!! zmona nescia jam oralini daro, kad jis tik laimingas atsipalaidaves butu, o tas katik is "paprastuciu" parejes!!! vaikas gimsta, vyras ta "ivyki" su mergsele "pazymi" ir vis zmona kalta, nesupranta nieko, cia gi jo hobi!!! gal cia jau man su galva negerai, bet nesuvokiu nei per kur kaip jam dar atleist buvo galima?? tipo butas, tipo baldai, dar kazkas.. vriedas visiskas!! kai reikia save pateisint tai belen ko prisipaistai.. tai kaip tie vyrai gerbs moteris, jei salia tokios zmonos, kurios kaip suniukai belenka atleidzia ir su viskuo taikosi.. romantikes!! nesikeicia zmones!! atleisk karta jei jau nesugebi savo vertes rasti, bet tokius bajerius neisivaizduoju kaip imanoma pamirsti..
galit kalt db mane prie kryziaus, kad nieko as nesuprantu.. tikriausiai taip ir yra.. bet bent jau savo verte zinau..

Oi, žmonės, jei myli abi, reiškia, kad abiem ir naudojasi... nemyli nė vienos.