Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

Sveikos, merginos, na ka gi, dar viena is gugezinuku jungiasi prie jusu 
Gruodzio 22d. praradau savo vaikucius. Buvo 21 savaite ir 1 diena. Didziausiam priesui nelinkeciau isgyventi ka man teko, tai zaizda visam gyvenimui, didziausias isbandymas ir skausmas, kuri tik galima patirti: ipusejus nestumui pagimdyti du negyvus savo vaikucius 
Kaip sunku apie tai kalbeti, bet privalau, nes reikia atsitiesti ir eiti pirmyn, gyventi toliau. Tik kol kas nesuvokiu kaip tai padaryti, nes gyvenimas atrodo toks tuscias ir beprasmis, kad net sunku nupasakoti.
Visas nestumas buvo idealus, nei pykino, nei kraujavo ar skaudejo, miegavausi glostydama savo vis didejanyi pilvuka, o jis augo taip greitai, juk manyje plake dar 2 sirdeles    koks tai nepakartojamas buvo laikotarpis  ruosemes maziuku pasitikimui, nupirkome pasaku knyguciu, dvi lovytes, keleta drabuzeliu, zaisliuku, namai tapo tokie jaukus, spalvingi  prasidejus 20 savaitei pradejau jausti kazkoki vidini nerima, del ko net negalejau tiksliai paaiskinti. Pasirode kazkokiu labai vandeningu isskyru, kaip tik turejau eiti pad gydytoja eilinei menesinei apziurai ir pasakiau del tu isskyru, ginekologe sako paziurim tave ant kedes, kas paprastai gi nera daroma. Tai buvo geguzes 14d.  Ir pamate... gimdos kaklelis atsidares 1,7cm ir islindusi vandenu pusle. Itare, kad tos mano isskyros tai vaisiaus vandenys. Skubos tvarka liepe vykti i Antakalni, net namo nevaziuoti daiktu. Kadangi tai buvo penktadienis ir jau 17val., antakl nieko gero nepadare, buvo tik budejusi gydytoja, tai tiesiog pagulde i patologini ir pradejo leisti antibiotikus bei padare tyrima isitikint, kad ten tikrai vandenys bega. Pasirode, kad ne. Kokia tai buvo viltis!!!
Pirmadieni is ryto susirinko gydytoju konsiliumas:skyriaus gydytojai, vedeja, kazkokia profesore buvo. Atsidarymas maziausiai 3cm, pusle labai islindusi. Verdiktas: kol sprogs pusle ar kol prasides infekcija, nepaisant, kad leido antibiotikus - tik laiko klausimas. Vyksta persileidimas. Verkiau, vyras verke, bet besispardantys mazyliai neleido pasiduoti. Jie lyg ir sake: mama, teti, mums viskas gerai 
Pradejome dometis galimybe apsisiuti kakleli. Viena forumiete atsiunte daktaro Gintauto is Kauno telefona, paskambinom jam, sake, kad apsiimtu, bet labai pavojinga, tai, kad dvynukai dar labiau viska apsunkina. Antrad. is ryto kalbejom su vedeja, iskviete ginekologino vedeja Meceju. Jis irgi pasake, kad galetu (operacine yra, siulu turim), bet..riziku daugiau nei galimybiu, nes didele rizika sutaip islindusia pusle ja pradurti, didele infekcijos galimybe, nes nelike gleiviu kamscio, nezinia kiek laikys, bet is savo praktikos patikino, kad apsiuvimas tokioje padetyje kaip mano, apsiuvimas nepadeda. O dar yra galimybe pakenkti kakleliui, pepjauti ji siulais... Gal reikejo pasidaryti apsiuvima, gal mes padareme klaida atsisake sios minties. Bet pabijojom rizikuoti savo sekanciu nestumu, juk tada neatleistume sau niekada...
Zodziu, gulejau pakeltu dubeniu su didziausia pasaulyje viltimi, kad mums pavyks... Bet nakti is penk i sestad atsibudau nuo gausiu vandeningu isskyru. Nedaug buvo, bet kelnaites perslapo. Atvaziavo vyras is ryto, nusiunciau pas sesele prasyt ikloto tikrinimui ar tai isskyros... Akusere dar nebuvo labai patenkinta, sake, kad viskas pas mane galvoje, bet as jauciau, kad kazkas ne taip. Dar 6 vilties valandos... Bet isemus iklota viska supratau, jis buvo melynas... Nezinojau ar cia tiksliai ta reiskia, vyras sake, kad tikrai cia viskas gerai, bet pirma karta tai geltonas buvo... Iskviete budinti gydytoja, daktaras pasake, kad bega vandenys ir dabar as nesioju ne vaikus, o infekcija.. Mes gal pusvalandi sedejome tamsioje palatoje ir verkeme..
O tada viskas vyko greitai, nuejome su daiktais i ginekologini skyriu, daktaras nuleido vandenis, sake, kad nepatiko ju kvapas, matyt antibiotikai nepadejo apsisaugoti nuo infekcijos...kaklelis jau buvo visai atsidares. Palatoje dar pradejo lasinti skatinamuosius. Oho, kaip isiskaudejo netrukus, vargsas vyras, jau taip jo ranka spaudziau... Uzsinorejo sisiuoti, sesele dave atseit nuskausminamuju, bet sake, nieko nepades. Ir nepadejo, saremiai buvo tokie pat stiprus, tik gal pertraukos pailgejo. Uzdejo pampersa. Irgi vargsele begiojo pasimetusi, vien mes gal 5 kartus kvieteme, tai kad skauda, tai kur daktaras... Kol galiausiai palatos drauge pasake, kad tu cia nieko nelauk, isikink lovos atrama ir stumk. Tik tada supratau, kad niekad neves i jokia gimdykla, kad prie koju nestoves akusere, kad reikes isstumti savo vaikuciu kunelius tiesiai i ta pampersa. Tai pasirode taip ziauru ju atzvilgiu, ir tokia kalte uzpludo, kad negaliu ju pagimdyti zmogiskai, kaip visus kudikelius gimdo 
Atsiklaupiau ant lovos ir per pirma saremi isstumiau viena kuneli. Ir kaip pradejau verkti... Atbego sesele, sako gulkis, gulkis. atsiguliau, nurimau siek tiek. Po to vel atsisedau ir net be saremio, isstumiau antra. Jauciau, kaip pulsuoja antro virkstele, toks jausmas kai juda vaikelis, bet nedrisau i juos paziureti, bijojau, jauciau kalte ir geda pries juos, kad neissaugojau ju... Tai buvo sunkiausios akimirkos mano gyvenime.
O toliau viskas buvo paprasta. Abrazija su narkoze, naktis ligonineje ir sekmadieni 9val is ryto jau buvau namie. Tuscia visa, su isplesta sirdimi.
Ta nakti neverkiau, tiesiog gulejau, uzmigti  irgi negalejau.
Tokios ir buvo musu sventes, mano gimtadienis... Tuscios, pilkos, skaudzios...
Zinau, kad viskas bus gerai, mes atsigausim, atsitiesim, nes norim kurti seima toliau. Tiesiog reikia kol kad istverti ta sunku lakotarpi, o rytojus gal jau bus sviesesnis...

Sveikos, merginos

Mes savo zirnio netekom 11sav 3d, antros Kaledu dienos paryciais. Visa savaite tepliojo, bet ultragarsas parode tvarkinga vaisiu, su sirdele, atitinkanti amziu. Ir gimdoj viskas grazu. Kaklelis vos pusdieni pries persileidima buvo uzdaras, bet isejo keli mazyciai kresuliukai. Vakare pradejo maust pilva, atsirado stiprejantys saremiai, pakilo tempa. Susirietusia vyras nuveze i ligonines priimamaji-zinojau, kad tai jau pabaiga, bet nenorejau persileist namie, nenorejau matyt, nebuciau istverus. Belaukiant gydytojos apziuros, pajutau, kad atsirado nemazas gumulas maksty. Stipriau sukosejus jis iskrito... Nedrisau kelniu nusimaut, laukem dar pusvalandi, bet as jau zinojau... Saremiai rimo. Atejus gydytoja susiruose apziurai, bet pamacius ta "gumula", viskas aisku pasidare... Paprasiau, kad nerodytu, uzsimerkem su mb, kol ji supakavo viska ir issinese. Tada suglaude veidus apsikeitem savo asarom, nusiraminom. Grizus gydytoja pasake, kad viskas is manes isejo, nera pagrindo nerimaut, ir didziausias kraujavimas jau praejo. Dar pabuvom siek tiek, susipakavom ir isvykom namo. Kraujuoju graziai, kasdien vis maziau. Siandien jau trecia diena. Nejauciu kokio keisto kvapo, pilvo neskauda. Tempa vakar kilo iki 38, bet as koseju, skauda gerkle, dygsta protinis dantis-manau, nesusije su persileidimu. Pilvas neskauda. Siandien bevaikstant lauke vel pajutau maksty kazkoki gumula. Issigandau, labai bijojau pamatyt kazka.. nzn... baisaus. Apziurejau tuolete ikritusi-kaip per menesines atplaisa kazkokia, tik didesne. Kaip manot, jei graziai nustosiu kraujuot, ar reikia prasytis, jog scanuotu gimda, paziuret, ar viskas svariai issivale? Ar cia naturalus procesas ir tiek?

Psichologiskai jauciames su vyru gerai. Grazuole dukra yra didziule atsvara siai nelaimei. Atsigave bandysim ir vel Beje, manes per antra nestuma nepykino beveik, nei sykio nesusivemiau. O su dukra buvo baisu, kiekviena diena po kelis kartus vemiau. Galbut tai kazka reiske, gal nesivyste gerai, ar nestumo hormono buvo per mazai
Papildyta:
Viena mergaite is kitos temos ikele man toki paveiksliuka. As juo labai tikiu zinokit... Ant nieko nepykstu, neklausineju "kodel", "uz ka". Taip turejo nutikti ir tiek.  Privercia susimastyt tokie ivykiai. Dukryte musu netyciuke, studentai buvom, neidealus laikas kudikiui. Ji musu visas gyvenimas. Antrukas suplanuotas, islauktas, kai, atrodo-jau tinkamas laikas. Ir se tau. Nuo musu niekas nepriklauso, tas padeties valdymo jausmas yra tik iliuzija. Zinau, kad ne visi tuo tiki, bet as tikiu.

Sveikos, merginos, na ka gi, dar viena is gugezinuku jungiasi prie jusu 

Mergyt, jetau  Kiek daug mergaičių iš liepinukų turėjo pasitraukt  Stiprybės tau dabar, atsigauk, greit vėl galėsit planuoti. Skausmas po truputį atslūgsta, bet širdelėje visada liks mūsų angeliukai  O dėl kraujavimo, kai nustos, apsilankyk pas ginę, tegu apžiūri, ar viskas išsivalė, na dėl viso pikto  Ir gausite palaiminimą bandyti dar kartą  Susitiksim lapkritinukuose  Aš dar tik laukiu mmmm, sausio 7 bus mėnuo, kaip atlikta abrazija.

Kaip baisu,didžiausia užuojauta Nińa_del_viento    Labai liūdna skaityti tokias istorijas.. Reikia laiko užgyti žaizdoms.. O tada tikrai sukursit šeimą ir būsit labai laimingi 
Vakar iš aš visą dieną praverkiau.. Jaučiausi puikiai nuo pat pastojimo. Pas daktarus eiti visiškai neskubėjau.. Pradėjo rusvai tepliot,o vakar buvo prasidėjus 10 savaitė.. Ir vakar daktarė pasakė,kad nesivystantis.. Nuo 6 savaitės nebesivystė.. Pirmas nėštumas,labai lauktas ir planuotas.. Daktarė sakė palaukt iki penktadienio ir jei nepradėsiu kraujuot, apžiūrės vėl ir duos vaistų.. Tikrai nepasiduosiu liūdesiui ir kai viskas atsistatys,vėl planuosim mažylį.. Pastojau per pirmąjį ciklą,bet džiaugsmas truko neilgai.. Tikrai linkiu,kad nei vienai nereikėtų užsukti į šią temą..

Ačiū už užuojautą.
O kaip su laidojimu? Parašykite prašau, kas turėjo vėlyvų persileidimą ir palaidojo vaikučius, kaip tai daroma? Ar Jums atidavė kūnelius?