Sveikos, merginos, na ka gi, dar viena is gugezinuku jungiasi prie jusu

Gruodzio 22d. praradau savo vaikucius. Buvo 21 savaite ir 1 diena. Didziausiam priesui nelinkeciau isgyventi ka man teko, tai zaizda visam gyvenimui, didziausias isbandymas ir skausmas, kuri tik galima patirti: ipusejus nestumui pagimdyti du negyvus savo vaikucius

Kaip sunku apie tai kalbeti, bet privalau, nes reikia atsitiesti ir eiti pirmyn, gyventi toliau. Tik kol kas nesuvokiu kaip tai padaryti, nes gyvenimas atrodo toks tuscias ir beprasmis, kad net sunku nupasakoti.
Visas nestumas buvo idealus, nei pykino, nei kraujavo ar skaudejo, miegavausi glostydama savo vis didejanyi pilvuka, o jis augo taip greitai, juk manyje plake dar 2 sirdeles

koks tai nepakartojamas buvo laikotarpis

ruosemes maziuku pasitikimui, nupirkome pasaku knyguciu, dvi lovytes, keleta drabuzeliu, zaisliuku, namai tapo tokie jaukus, spalvingi

prasidejus 20 savaitei pradejau jausti kazkoki vidini nerima, del ko net negalejau tiksliai paaiskinti. Pasirode kazkokiu labai vandeningu isskyru, kaip tik turejau eiti pad gydytoja eilinei menesinei apziurai ir pasakiau del tu isskyru, ginekologe sako paziurim tave ant kedes, kas paprastai gi nera daroma. Tai buvo gruodzio 14d. Ir pamate... gimdos kaklelis atsidares 1,7cm ir islindusi vandenu pusle. Itare, kad tos mano isskyros tai vaisiaus vandenys. Skubos tvarka liepe vykti i Antakalni, net namo nevaziuoti daiktu. Kadangi tai buvo penktadienis ir jau 17val., antakl nieko gero nepadare, buvo tik budejusi gydytoja, tai tiesiog pagulde i patologini ir pradejo leisti antibiotikus bei padare tyrima isitikint, kad ten tikrai vandenys bega. Pasirode, kad ne. Kokia tai buvo viltis!!!
Pirmadieni is ryto susirinko gydytoju konsiliumas:skyriaus gydytojai, vedeja, kazkokia profesore buvo. Atsidarymas maziausiai 3cm, pusle labai islindusi. Verdiktas: kol sprogs pusle ar kol prasides infekcija, nepaisant, kad leido antibiotikus - tik laiko klausimas. Vyksta persileidimas. Verkiau, vyras verke, bet besispardantys mazyliai neleido pasiduoti. Jie lyg ir sake: mama, teti, mums viskas gerai
Pradejome dometis galimybe apsisiuti kakleli. Viena forumiete atsiunte daktaro Gintauto is Kauno telefona, paskambinom jam, sake, kad apsiimtu, bet labai pavojinga, tai, kad dvynukai dar labiau viska apsunkina. Antrad. is ryto kalbejom su vedeja, iskviete ginekologino vedeja Meceju. Jis irgi pasake, kad galetu (operacine yra, siulu turim), bet..riziku daugiau nei galimybiu, nes didele rizika sutaip islindusia pusle ja pradurti, didele infekcijos galimybe, nes nelike gleiviu kamscio, nezinia kiek laikys, bet is savo praktikos patikino, kad apsiuvimas tokioje padetyje kaip mano, apsiuvimas nepadeda. O dar yra galimybe pakenkti kakleliui, pepjauti ji siulais... Gal reikejo pasidaryti apsiuvima, gal mes padareme klaida atsisake sios minties. Bet pabijojom rizikuoti savo sekanciu nestumu, juk tada neatleistume sau niekada...
Zodziu, gulejau pakeltu dubeniu su didziausia pasaulyje viltimi, kad mums pavyks... Bet nakti is penk i sestad atsibudau nuo gausiu vandeningu isskyru. Nedaug buvo, bet kelnaites perslapo. Atvaziavo vyras is ryto, nusiunciau pas sesele prasyt ikloto tikrinimui ar tai isskyros... Akusere dar nebuvo labai patenkinta, sake, kad viskas pas mane galvoje, bet as jauciau, kad kazkas ne taip. Dar 6 vilties valandos... Bet isemus iklota viska supratau, jis buvo melynas... Nezinojau ar cia tiksliai ta reiskia, vyras sake, kad tikrai cia viskas gerai, bet pirma karta tai geltonas buvo... Iskviete budinti gydytoja, daktaras pasake, kad bega vandenys ir dabar as nesioju ne vaikus, o infekcija.. Mes gal pusvalandi sedejome tamsioje palatoje ir verkeme..
O tada viskas vyko greitai, nuejome su daiktais i ginekologini skyriu, daktaras nuleido vandenis, sake, kad nepatiko ju kvapas, matyt antibiotikai nepadejo apsisaugoti nuo infekcijos...kaklelis jau buvo visai atsidares. Palatoje dar pradejo lasinti skatinamuosius. Oho, kaip isiskaudejo netrukus, vargsas vyras, jau taip jo ranka spaudziau... Uzsinorejau sisioti, sesele dave atseit nuskausminamuju, bet sake, nieko nepades. Ir nepadejo, saremiai buvo tokie pat stiprus, tik gal pertraukos pailgejo. Uzdejo pampersa. Jinai irgi vargsele begiojo pasimetusi, vien mes gal 5 kartus kvieteme, tai kad skauda, tai kur daktaras... Kol galiausiai palatos drauge pasake, kad tu cia nieko nelauk, isikibk i lovos atrama ir stumk. Tik tada supratau, kad niekas nevez i jokia gimdykla, kad prie koju nestoves akusere, kad reikes isstumti savo vaikuciu kunelius tiesiai i ta pampersa (va kam tas pampersas reikalingas). Tai pasirode taip ziauru ju atzvilgiu, ir tokia kalte uzpludo, kad negaliu ju pagimdyti zmogiskai, kaip visus kudikelius gimdo
Atsiklaupiau ant lovos ir per pirma saremi isstumiau viena kuneli. Ir kaip pradejau verkti... Atbego sesele, sako gulkis, gulkis. atsiguliau, nurimau siek tiek. Po to vel atsisedau ir net be saremio, isstumiau antra. Jauciau, kaip pulsuoja antro virkstele, toks jausmas kai juda vaikelis, bet nedrisau i juos paziureti, bijojau, jauciau kalte ir geda pries juos, kad neissaugojau ju... Tai buvo sunkiausios akimirkos mano gyvenime.
O toliau viskas buvo paprasta. Abrazija su narkoze, naktis ligonineje ir sekmadieni 9val is ryto jau buvau namie. Tuscia visa, su isplesta sirdimi.
Ta nakti neverkiau, tiesiog gulejau, uzmigti irgi negalejau.
Tokios ir buvo musu sventes, mano gimtadienis... Tuscios, pilkos, skaudzios...
Zinau, kad viskas bus gerai, mes atsigausim, atsitiesim, nes norim kurti seima toliau. Tiesiog reikia kol kad istverti ta sunku lakotarpi, o rytojus gal jau bus sviesesnis...