Įkraunama...
Įkraunama...

Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

QUOTE(Purpurine @ 2013 01 14, 08:25)
Na ms jau trys ir rugpjutinuku verysad.gif  na, jus bent jau po visko, o as vis dar vaikstau, kaip nieko nebuve..nors siandien pas gine vakare eisiu, tai sake israsys siuntima A..kolkas nei laselio man netepliojo...
Man ir idomu kaip su ta velyva O..nors as ta menesi dar pogesterono tyrimus dariausi 7 DPO dar nezinodama, kad laukiuosi, tai buvo 45 ten kazko, tai kaip ir normalus jis, nors gine iskart vistiek papildomai dufo liepe gert, nes jo daznausiai truksta su velyva O, bet mano atveju sake, kad pakankamai ir savo yra, bet nei mano, nei papildomai gertas nieko nepakeite..siaip pas mane labai ilgai jis is kiausintakio neissirideno kazkodel g.gif  gal kokiu saaugu yra...man nuo pat pradzios kazkaip ne taip viskas vyko, ir gine sako nesuprantu ko jam truko..na o as noriu tiketi, kad buvo tiesog gamtos klaida ir maziukui tiesiog nebuvo lempta isgyvent.. Ir labai tikiu, kad greit vel visos busim nestukes.. 4u.gif


Purpurine 4u.gif Sunku išlaukti, kol viskas pasibaigs....mane jau buvo užknisę keliauti kiekvieną dieną pas skirtingus gyd. tik dėl to, kad kiekvienas nustatytų nesivystantį verysad.gif Dar viena gyd. pridūrė, kad ir kraujavimas ir tepliojimas galėjo neprasidėti dėl to, kad geriau dufastoną.
Stiprybės tau viską iškentėti šiuo periodu. Lauksim iš tavęs žinių.
Man šiandien labai liūdna...Kaip norėčiau, kad bent keli mėn. jau būtų praėję....
Atsakyti
As negeriau dufastono, bet man irgi nekraujavo ir netepliojo. Neaisku, kodel viskas taip buvo. Zirniukas nesivyste, nyko, bet niekas nesidare.
Atsakyti
Samanta console.gif neliudek, turi dukryte, savo didziausia turta, apie ja ir galvok. Zinau, kad labiausiai nori to, ko neturi, bet dabar ypatingas laikas ivertint tai, ka turim 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 13:17)
Samanta console.gif neliudek, turi dukryte, savo didziausia turta, apie ja ir galvok. Zinau, kad labiausiai nori to, ko neturi, bet dabar ypatingas laikas ivertint tai, ka turim  4u.gif


Ech...tu teisi, bitele unsure.gif Bet kartais tos slogios mintys grįžta, nors ir kiek toli jas būni pasiuntęs doh.gif
Turiu neįkainojamų turtų, mamą, vyrą ir dukrą wub.gif Kaip ir daugelis, turim į ką atsiremti.....Ai, kažkaip matomai vakar diena tokia smagi buvo, taip apie viską užsimiršau, o šiandien bumerangas su trenksmu galvon vožė unsure.gif
Atsakyti
Man per šį savaitgalį jau du kartus skausmas bumerangu grįžo. Kai sužinojau, kad laukiausi dviejų mergaičių, dukrelių... ir kai savaitgalį pas tėvus atvažiavo taip pat brolienė su dviejų metukų dukterėčia... Vis žiūriu į tą mažą besišypsančią mergaitę, kuri visur bėgioja, žaidžia, juokiasi, sako ,,mama, mama'', ir taip širdį spaudžia, toks nepakeliamas skausmas, juk aš bučiau turėjusi tokias pat dvi šviesiaplaukes, besijuokiančias dukrytes...
Atsakyti
Nina del viento, nebezinau, ar rasei, ar praleidau pro akis-ar atsisveikinot su dukrytem, ar galejot palaidot?... Kaip tavo vyras po viso sito laikosi? Jiems ne ka maziau sunku, o dar turbut ir neissipasakoja kaip mes forume.
4u.gif Kas diena po zingsneli i prieki, net jei kartais ir buna kokie penki atgal, laikykis 4u.gif Nepakeisi to, kas ivyko...

Mano dvi bendradarbes laukiasi, gimdys geguze. Diskutuoja apie kudikiu vardus ir visus kitus malonius rupescius. Pilva man sutraukia ju beklausant. Ne is pavydo ar kokio pykcio, bet is apmaudo, tiesiog, kad taip ivyko. Bet as optimiste, viskas bus gerai rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo biti atskrend: 14 sausio 2013 - 14:18
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 15:15)
Nina del viento, nebezinau, ar rasei, ar praleidau pro akis-ar atsisveikinot su dukrytem, ar galejot palaidot?... Kaip tavo vyras po viso sito laikosi? Jiems ne ka maziau sunku, o dar turbut ir neissipasakoja kaip mes forume.
4u.gif Kas diena po zingsneli i prieki, net jei kartais ir buna kokie penki atgal, laikykis  4u.gif Nepakeisi to, kas ivyko...


Nepalaidojom, mano vyras nelabai norėjo, sakė, kam, juk tai tik akmuo bus, sakė, kad reikia pamiršti kas įvyko ir gyventi toliau... o aš ir pati pabijojau, kad atiduos sudarkytus kūnelius (juk joms darė ekspertizę), kad nepajėgsiu padėti jų į karstelius, į kapelius, neturėtų taip būti, neturėtų tėvai laidoti savo vaikų... Todėl tik uždegėm už jas žvakutes namie ir bažnyčioje. Jaučiuosi kalta, kad nepaėmėm jų kūnelių, bet guodžiu save, kad taip mums bus lengviau. o pamiršti, tai, žinoma, kad niekada nepamiršim, neįmanoma tiesiog
Vyras mano stipresnis už mane, neverkia, nekalba apie mūsų vaikelius, akcentuoja tik ateitį, pvz. pasakiau vakar, kad pasiilgau mūsų mergaičių, savo pilvuko, o jis sako, tai tuoj vėl būsi nėščia, ir dukrų turėsim tiek, kiek tik pati panorėsi pagimdyti... stengiasi palaikyti mane ir dėl to kartais atrodo šaltas (jau net buvai jį aprėkus, kad elgiasi taip, lyg nieko ir nebūtų atsitikę), bet realiai taip nėra, tiesiog mes skirtingai išgyvename tą skausmą
Papildyta:
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 15:15)
Mano dvi bendradarbes laukiasi, gimdys geguze. Diskutuoja apie kudikiu vardus ir visus kitus malonius rupescius. Pilva man sutraukia ju beklausant. Ne is pavydo ar kokio pykcio, bet is apmaudo, tiesiog, kad taip ivyko. Bet as optimiste, viskas bus gerai  rolleyes.gif


O mano bendradarbė planuoja pastoti ir vis man papasakoja apie tuos planus, kad va folinę nupirko gerti, itt. Kol kas nepavydžiu, bet kai ji pastos... sakiau vyrui, esu savanaudė, bet tikiuosi, kad ji nepastos anksčiau už mane, nes negalėčiau kasdien matyti tą džiaugsmą, tą didėjantį pilvuką, vien pagalvojus akyse ašaros kaupiasi
Atsakyti
sunku skaityti naujus praradimus, bet mes stiprios istversime visos 4u.gif

Kalbant apie vyrus jiems tikrai sunku. As matau,kad maniskui sunku, su niekuo jis negali pasikalbeti ta tema ir pan. Jam reikia poilsio nuo mano kalbu, nuo visos aplinkos ir pan. Tik dabar pas skiriasi tai, kad jis lyg noretu greiciau antro, o as ne. Man per daug sunku dabar butu buti vel nestuke.gif
Rytoj vel eisiu pas gine, paziuresim ka ji papasakos dar 4u.gif

As zinau, jog verksiu krokodilo asaoromis kada gims drauges geguzinukas verysad.gif
Atsakyti
Nina del viento, suprantu tave 4u.gif As tikiu negimusiu vaiku sielom-jos ir yra svarbiausia. Tavo sirdyje iki gyvenimo pabaigos, nesvarbu kiek vaikuciu besusilauktum.
Nors mano tebuvo mazas nestumas palyginus, bet man vienas baisiausiu dalyku buvo tas, kad tik nepersileisciau namie ir kad tik nereiktu pamatyt. Per ultragarsa jau matem maza zmogeliuka, ne taskeli. Labai labai bijojau pamatyt ta embrioniuka.

O tavo nelaime nesusijusi su tuo, kad du vaikiukai? Jei kaklelis silpnesnis, du atlaikyt sunkiau, nei viena. Ir turbut kai vel pastosi, reiks nuolat tikrint kaklelio bukle. O be apsiuvimo, ar dar kazkas daroma tokiais atvejais?

Mane sios temos pavadinimas stumia i prieki. Pasiruosimas nestumui... knisames po skaudziausius ivykius ne vardan to, kad knistumemes, bet vardan to, kad pasiruostume kitam nestumui.

Mes su MB labai daug apie tai nesnekejom, bet ta nakti abu suglaude veidus apraudojom savo svajone. Kita vakara, atsigulus miegot, pajutau, kaip apkabina pilvuka uzsimirses, ir lyg prisimines pakelia ranka aukstyn. Tada ir pasake, kad jei pries tai buvo apsisprendes, kad nori antro, bet tas skystas BET kybojo ore visgi dar, tai po visko jokiu BET nebeliko, svajone patrigubejo. Abu mes norim kuo greiciau, tikiuos, ilgai laukt nereiks.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo biti atskrend: 14 sausio 2013 - 14:54
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 15:48)
O tavo nelaime nesusijusi su tuo, kad du vaikiukai? Jei kaklelis silpnesnis, du atlaikyt sunkiau, nei viena. Ir turbut kai vel pastosi, reiks nuolat tikrint kaklelio bukle. O be apsiuvimo, ar dar kazkas daroma tokiais atvejais?


Pasak daktarų, tai dvynukai, be abejo, viską apsunkino, pagreitino, bet būtų tas pats ir su vienu, tik gal vėliau...
Taip, taikomas tik apsiuvimas. Ir atostogų režimas, na ta prasme, nebūtina gulėti, tiesiog gyventi reikia atostogų ritmu (nors aš matyt gulėsiu visą laiką, nes psichologiškai nepajėgčiau vaikščioti, stovėti prie puodų ir tt.). Susirašinėjau su keliomis mergaitėmis su panašiom istorijos, tai jos dar naudojo visą nėštumą progesteroną, nors tyrimai jo trūkumo ir nerodė (ypač užsienyje šis dalykas yra taikomas, o pas mus žiūrima nepatikliai). Bet gal būtent šis faktorius ir leme sėkmingus jų išnešiojimus. Aš esu pasiruošusi viskam, nebaugina manęs tas faktas, kad pusę metų reiks leistis vaistus. Po kovo mėnesinių eisim su vyru pas kokį gerą daktarą (galvoju apie Klimą), norime pasikonsultuoti, tyrimus pasidaryti
Atsakyti
Sutinku su biti atskrend, svajonė patrigubėjo, tik tuo ir gyvenu, skaičiuoju dienas...

O dėl skausmo, jis kartais grįžta bumerangu, kad ir kiek stengiuosi slopinti. Ypač jei pradedu galvoti apie tai, kad dabar būtų 16 savaitė, kad balandį jau į dekretą keliaučiau... Aš dvi savaites nežinojau, kad klezkiukas nustojęs vystytis, glostydavom pilvuką, rinkom vardus, svarstėm, kaip baldus statysim. Tada buvo šokas, pora dienų išsiverkiau ir atėjo jausmas, kad greičiau viskas baigtųsi, net stengiausi iššaukti kraujavimą, užuolaidas kabinau, karštoj vonioj maudžiausi, niekas nepadėjo, po dviejų savaičių skyrė A. Jau taip laukiau, kada vėl susitvarkys viskas ir iš naujo galėsime planuoti. Net buvo apėmęs pyktis, kad tarsi buvau apgaudinėjama, kad viduje niekas nebevyko, o mes džiaugėmės kaip kvaileliai nėštumu. Kol laukiau A, net pilvuko stengiausi neliesti... Baugino mane tokios mintys, bet nieko sau negalėjau padaryti. Po A praėjus kelioms dienoms vėl skausmas grįžo kaip pirmom dienom sužinojus. Matyt hormonai pradėjo siautėti. Bet dabar tik planavimo džiaugsmais ir mintimis gyvenu.

Gerai, kad yra SM ir čia galima išsipasakoti, palengvėja... Aišku, vyro glėpys ir petis išsiverkti, nežinau ką be jo daryčiau wub.gif
Atsakyti
Aš eičiau į dekretą jau po dviejų savaičių (šiaip nuo kovo priklausytų, bet norėjau panaudoti atostogas sukauptas)... ir ši savaitė jau būtų 25 nėštumo savaitė... neįmanoma neskaičiuoti ir įsivaizduoti kas būtų, jei būtų...
Atsakyti