Išvalymas

#37
QUOTE(metine7 @ 2012 11 20, 07:32)
Kito vairanto neturiu. Jei as jam pasakysiu, as ji prarasiu, o be jo tikrai negaleciau gyventi ir tai nera tik tusti zodziai.
Ir siaip man norisi jam pasakyti, be galo norisi... Bet yra BET

*****, (atsiprašau už tą *****), bet iš kur tu tokia tikra, kad jį prarasi???? O jei ir taip, tai man atrodo vaikas svarbiau už visokius vyrus!!! O jei pasidarysi išvalymą, esi tikra, kad laikui bėgant neprarasi šito vyro? gal po pusmečio jis jau ras kitą, o gal tu suprasi, kad tai dar ne Jis, gyvenimas nenuspėjams. Vien dėl bijojimo prarasti vyrą darytis išvalymą (kaip suprantu tai pagrindinė priežastis) man atrodo labai savanaudiška. doh.gif
Atsakyti
#38
QUOTE(metine7 @ 2012 11 20, 08:32)
Kito vairanto neturiu. Jei as jam pasakysiu, as ji prarasiu, o be jo tikrai negaleciau gyventi ir tai nera tik tusti zodziai.
Ir siaip man norisi jam pasakyti, be galo norisi... Bet yra BET

Bet gi palaukit, anoje temoje, kuria sukuret ir kuria moderatore kazkodel panaikino rasete, kad draugas LABAI NORI vaiku g.gif Kad net pats tycia suplese ar nepasinaudojo prezervatyvu. Pagal ana tema vaiko nenorite jus pati. Dabar skaitau visai atvirkscia varianta, kad pati kaip ir nieko pries butumet, bet jei pasakysit draugui, tai jis jus paliks. g.gif
Tai kuri tema-teisybe?
Ir is viso, ar cia teisybe, ar siaip tik teoriniai pamastymai, kas butu, jei butu????
Atsakyti
#39
Vienoje temoje radau labai tinkamus žodžius šitai temai:

Gyvenimo prasmės toli ieškoti nereikia. Vienos ją kaip tik šiuo metu nešiojasi po širdimi, kitos – jau vedasi už rankos...
Atsakyti
#40
O aš tave suprantu, mes panašaus amžiaus, dar tik pradedu savarankišką gyvenimą, tad jei netyčia pastočiau, negalėčiau tinkamai aprūpinti vaiko (nėra savo būsto, tėvai toli gyvena, darbo situacija sudėtinga), gyventume dėl išgyvenimo, plius dar irgi nesijausčiau psichologiškai pasirengus kūdikiui, žinau, kokie vaikai būna, teko nuolat būti vyresne sese savo jaunesniam broliui... Plius suprantu, kad dar norisi pagyventi sau... Ir beje maniškis irgi laaabai būtų prieš abortus (esam kalbėję ta tema), bet kiek jo pasiklausau, jis per daug rožinėm spalvom į viską žiūri, ne realistiškai. Skaičiau, kad moterims, artėjant prie 30 pabunda tas motinystės jausmas, arba tiesiog tada, kada pagimdo, taip jau gamta sutverta, nes tiesiai šviesiai pasakius, nebėra kur dingti smile.gif Bet tu visada turi apsvarstyti riziką (gali daugiau nepastoti), įvertinti savo būseną iš esmės (kad paskui nesigailėtum, kaip kitos dalyvės rašo), bet vis tik netikiu kažkaip tokiais pasakymais "vaikas tave pasirinko", "ten jau mažas vaikelis"... Tai fiziologija ir jos sukelti jausmai... Jokiu būdu neskatinu abortų, apsispręsk protingai 4u.gif
Atsakyti
#41
QUOTE(metine7 @ 2012 11 19, 23:37)
Pilna priezasciu. Man tik 21 , as nieko nepasiekusi, nieko nepadariusi. Dabar gyvenu itemptai, icvairios veiklos daug, kelioniu... Neisivaizduoju saves seslios. Biaju skausmo, biaju nemokejimo rupintis, bijau visko... Pasikeitusio gyvenimo, kad nebusiu patraukli vaikinui..ir simta kitu baimiu

Bet šitos baimės bus ir po 5m., o vaikas tikrai "nesustabdys" gyvenimo tempo (žinoma, jei pati nenorėsi), visko išmoksi 4u.gif
Aš nesu kategoriškai prieš abortus, manau, kad visko būna gyvenime ir ne visada gali priimti teisingą sprendimą (kartais abortas būtų teisingiau nei jo atsisakyti), bet... tu nenori atsisakyti vaiko, tik pripažink tai pati sau. Na jei tikrai žinotum, kad tavo sprendimas teisingas neverktum prieš jį renkantis, pagaliau ir gydytoja, jei jau liepė pagalvoti tai mato, kad tau sunkiau darytis abortą nei išlaikyti vaiką (jos vis tiek daug visko prisižiūri).
Jei man būtų tiek svarstymų aš nuspręsčiau gimdyti (aš pati norėjau darytis abortą, bet nuėjau pas gydytoją per anksti - buvo kokia 10d, tai ji liepė bent 3sav. sulaukti - nesulaukiau prasidėjo persileidimas; nežinau ar aš taip nenorėjau, ar jaučiau, bet man nebuvo jokių dvejonių, kad aš vaiko neturėsiu).
Ps. pirmą pasigimdžiau beveik 20m, niekas nesustojo, mokslus baigiau, darbą (beveik svajonių) gavau, būstą turim, pakeliaujam... Be vaikų finansiškai lengviau, bet... jie niekam netrukdo
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo #Mia#: 20 lapkričio 2012 - 08:41
#42
QUOTE(metine7 @ 2012 11 19, 23:18)
O gal as nejausiu kaltes,gal as jausiu palengvejima?


Bet kelio atgal nebus...kaip žiauru verysad.gif manu, kad antra pusė tiesiog privalo žinoti... Aš po persileidimo (vaikutis tiesiog numirė manyje mažytis, 8 savaičių ir aš dar jį nešiojau 4 savaites, kol organizmas atmetė) vis galvoju, o jei būtų išlikęs, išgyvenęs, koks būtų... verysad.gif nors po to sulaukiau net trijų vaikučių, bet vis mąstau... verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(Digse @ 2012 11 20, 09:30)
O aš tave suprantu, mes panašaus amžiaus, dar tik pradedu savarankišką gyvenimą, tad jei netyčia pastočiau, negalėčiau tinkamai aprūpinti vaiko (nėra savo būsto, tėvai toli gyvena, darbo situacija sudėtinga), gyventume dėl išgyvenimo, plius dar irgi nesijausčiau psichologiškai pasirengus kūdikiui, žinau, kokie vaikai būna, teko nuolat būti vyresne sese savo jaunesniam broliui... Plius suprantu, kad dar norisi pagyventi sau... Ir beje maniškis irgi laaabai būtų prieš abortus (esam kalbėję ta tema), bet kiek jo pasiklausau, jis per daug rožinėm spalvom į viską žiūri, ne realistiškai. Skaičiau, kad moterims, artėjant prie 30 pabunda tas motinystės jausmas, arba tiesiog tada, kada pagimdo, taip jau gamta sutverta, nes tiesiai šviesiai pasakius, nebėra kur dingti smile.gif Bet tu visada turi apsvarstyti riziką (gali daugiau nepastoti), įvertinti savo būseną iš esmės (kad paskui nesigailėtum, kaip kitos dalyvės rašo), bet vis tik netikiu kažkaip tokiais pasakymais "vaikas tave pasirinko", "ten jau mažas vaikelis"... Tai fiziologija ir jos sukelti jausmai... Jokiu būdu neskatinu abortų, apsispręsk protingai 4u.gif


O kiek yra atvejų gyvenime, kai pabunda motinystės jausmas, o tada jau būna per vėlu? Ne visada jau gaunasi...
Kodėl yra nuomonė, kad vaikas kaip daiktas ir mąstoma, jog šiandien dar nepirksiu, nes apsieisiu, o va kitą savaitę gal ir reikės pasiimti, gal jau norėsiu... sad.gif
Kas mes tokios (tegul ir mes gimdom, nešiojam, rūpinamės), kad galime nuspręsti, jog tu dabar negimsi, nes aš dar nenusiteikus, o va kitas vaikas jau galės būti mano? Buvo Dr.Ozo laida apie lytinius santykius, skirta paauglėm ir nuskambįjo jo frazė :lytinius santykius turėti tik tada, kai pasiruošusi esi gimdyti vaiką, jei taip nutiktų, nes nėra nei vienos apsisaugojimo priemonės, kuri turėtų 100proc.patikimumą (gal išskyrus sterilizaciją?). Abortas ar išvalymas negali būti apsisaugojimo priemonė, tai neteisinga...
Atsakyti
#43
QUOTE(ikiuke @ 2012 11 20, 11:38)
Kodėl yra nuomonė, kad vaikas kaip daiktas ir mąstoma, jog šiandien dar nepirksiu, nes apsieisiu, o va kitą savaitę gal ir reikės pasiimti, gal jau norėsiu... sad.gif
Kas mes tokios (tegul ir mes gimdom, nešiojam, rūpinamės), kad galime nuspręsti, jog tu dabar negimsi, nes aš dar nenusiteikus, o va kitas vaikas jau galės būti mano? Buvo Dr.Ozo laida apie lytinius santykius, skirta paauglėm ir nuskambįjo jo frazė :lytinius santykius turėti tik tada, kai pasiruošusi esi gimdyti vaiką, jei taip nutiktų, nes nėra nei vienos apsisaugojimo priemonės, kuri turėtų 100proc.patikimumą (gal išskyrus sterilizaciją?). Abortas ar išvalymas negali būti apsisaugojimo priemonė, tai neteisinga...

Tai vat būtent, todėl ir reikia labai atsakingai ir realistiškai, mano nuomone, žiūrėti į tokį dalyką kaip naujos gyvybės paleidimas į pasaulį... Žinoma, geriausia, kad iki to nebūtų prieita... unsure.gif
Atsakyti
#44
QUOTE(metine7 @ 2012 11 20, 08:32)
Kito vairanto neturiu. Jei as jam pasakysiu, as ji prarasiu, o be jo tikrai negaleciau gyventi ir tai nera tik tusti zodziai.
Ir siaip man norisi jam pasakyti, be galo norisi... Bet yra BET



Tai ,kad jau turbut ji praradai biggrin.gif Emocine prasme .Tavo baimes ir isivaizduojamos kliutys atskirs jus anksciau ar veliau.PAsikalbeti apie plakancia sirdute pilvelyje yra zingsnis link brandos .Turiu omenyje branda santykiuose.

Kaip jau kazkuri rase niekada jau nebus kaip buvo.IR nesi tu jau tokia jauna.Tau net 21.Kai perskaiciau temos pradzia maniau gal nepilnamete. unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo De NeKasė La Depresė: 20 lapkričio 2012 - 12:43
#45
QUOTE(De NeKasė La Depresė @ 2012 11 20, 13:40)
IR nesi tu jau tokia jauna.Tau net 21.

lotuliukas.gif Susijuokiau, nepykit 4u.gif
Prisiminiau kazkokio romano pastraipa apie viduriamzio laikais gyvenusias moteris.
"Ji buvo jau senmerge, i kuria neziurejo vyrai. Juk rudeni jai suejo 17..."(kazkas panasaus) biggrin.gif
Atsakyti
#46
Na darykis ta isvalyma.Kiek suprantu,vistiek esi taip apsisprendusi daryti.Vis argumentuoji,kodel turetum darytis.Kas mes,cia ,tik rasomi titrai.Dalinasi mergytes savom patirtim.Bet koks skirtumas tau.Bijai to,ano,nepabandysi,nesuprasi.Nenoriu moralizuoti,bet dabar jau per velu bijoti.Reikia jau mastyti,ir nebesielgti vaikiskai.Kazkodel,turbut jokiu panasiu minciu,ir baimiu nebuvo gulint lovoje g.gif Pasekmes-skaudzios.Pagimdysi,busi nepatraukli vaikinuui,ar paliks tave.Visas juk mus paliko,nes vaikas atsirado,ir kokios babaisos esam po gimdymu.Vai,vai,vai..Nenori vaiko-draskyk.Tavo reikalas,ir tik tave veliau galbut persekios sazine ar kas panasaus.
Nesuprantu isvis autores verkslenimu.Bijot reikejo gulint lovoje,o ne dabar.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Plepushka: 20 lapkričio 2012 - 15:01
#47
QUOTE(metine7 @ 2012 11 20, 00:37)
Pilna priezasciu. Man tik 21 , as nieko nepasiekusi, nieko nepadariusi. Dabar gyvenu itemptai, icvairios veiklos daug, kelioniu... Neisivaizduoju saves seslios. Biaju skausmo, biaju nemokejimo rupintis, bijau visko... Pasikeitusio gyvenimo, kad nebusiu patraukli vaikinui..ir simta kitu baimiu



Jei turi galimybę, nueik pas psichoterapeutę/ą. Nes panašu, kad abortas - tik asmeninių neurozių ir vidinių žaizdų pasekmė. Realiai juk bijai ne motinystės, o visai kitų dalykų..


Kaip jausies po aborto, niekas negali pasakyti. Nei fiziškai, nei psichologiškai. Negimdžiusioms didesnė tikimybė komplikacijoms/nevaisingumui. Bet juk nebūtinai turi papulti į tą nelaimėlių procentą. Psichologiškai, moterims, neturinčioms vaikų, būna sunkiau, negu toms, kurios jau turi. Iš pradžių turbūt ateis ilgai lauktas plengvėjimas, laisvės pojūtis. Vėliau gali imti sapnuotis vaikai, gali nebegalėt bendrauti su žmonėmis, turinčiais mažų vaikų, gali prasidėti gedėjimas, skaičiavimas, "kiek jai ar jam dabar būtų", noras atsukti laiką atgal. Internetas pilnas įvairiausių patirčių (nebūtinai lietuvių kalba), ir ne prieš-abortiniuose tinklapiuose. O gali būti ir taip, kad pernelyg nepalies - jei psichika nėra jautri, jei esi sunkiau pažeidžiama, nesuįtakojama, jei daug kas "kaip vanduo nuo žąsies". Reikia turėti omenyje, kad gali būti visaip, skalė labai plati. Lygiai kaip ir pagimdžius, gali būti visaip.
Kai gimsta nelaukiami, tapę našta ar klaidos kaina vaikai - juk irgi nekas..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 20 lapkričio 2012 - 15:01
#48
QUOTE(Plepushka @ 2012 11 20, 15:57)
Nesuprantu isvis autores verkslenimu



O aš iš dalies suprantu - jauna, tik 21 metai, greičiausiai neturi nieko savo (nei išsilavinimo, nei darbo, nei gyvenamosios vietos, nei perspektyvos dabar taip greitai kažką pakeist). Ji turi laisvą ir nepriklausomą jauno žmogaus gyvenimą. Perspektyvoje - vaikas. Galim čia piešti rožiniais balionais viską, bet vaikas apribos jos gyvenimą. Tai nebūtinai bus blogai kaip autorei dabar atrodo. Dauguma prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių ir gyvena sau kitaip, bet laimingos. Kitos tampa pagiežingomis ir kaltina visus (tame tarpe ir vaiką) dėl "prarastų" galimybių. Galit pasakot pasakas toms, kas vaikų neaugina, kad viską galima ir su vaiku daryt. Nu ne viską. Ypač jei nėra rimtos pagalbos iš šalies arba tvirto materialinio pagrindo.

Anyway, niekas čia už autorę nenuspręs, kaip ir niekas nepasakys kaip ji jausis. Gali būti visko - nuo gilios depresijos iki palengvėjimo. Sprendimą vis tiek priims autorė pati. Ir su pasekmėm reikės jai gyvent.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 20 lapkričio 2012 - 15:44