Mano katinas penktadienį buvo išgelbėtas antrą kartą. Vaikštinėjo balkone ant balkono krašto, tuomet sumąstė užšokt ant kaimynų palangės, o ji tokia nuožulni ir metalinė - slidi ir sunku užsikabint už jos. Tai ir nuslydo žemyn. O gyvenam mes 5 aukšte.
Dukra išbėgo į apačią, aš pro balkoną žiūrėjau, bandžiau įžiūrėt, kur nukrito, kai išgirdau nesvietišką jo rėkimą (atrodė, kad visas kiemas aidėjo). Išsigandau, nes jau viskas, pamaniau, bus ką nors susilaužęs. Bet lyg nieko - nei šlubuoja, nei kažkokių išorinių sutrenkimo požymių matyti. Dukra rado jį susigūžusį po balkonu. Matyt iš siaubo rėkė ir pagalbos kvietė. Žaidžia, ėda, kaip ir anksčiau, tik kartą buvo prie durų ant kilimėlio savo reikalus atlikęs, nors paprastai į dėžutę daro. Tai nežinau, ar tai susiję su įvykiu - gal galvelę šiek tiek susitrenkė krisdamas.
O man vėl žieminis depresonas, susimaišęs su pms'u...****... Nu kaip nervina, ne tas žodis - mieguistumas, galvos svaigimas, silpnumas visą dieną, nėra nei vienos jėgos ir nieko nenoriu apart tik miegot, miegot ir kad niekas į akis nelystų.
