QUOTE(lasvegiete @ 2013 01 09, 01:47)
As irgi negaliu nepagirt dievisku Mumriko raibuoliu

Ziedai labai labai, o ir patys augalai kaip visada tokie sveiki ir stiprus atrodo
Ar jus laistot jas karta per savaite?
labai labai dėkui

Dabar ta geltonoji raibuolė gal naujus šešis auginukus leidžia, tai kitais metais tikiuosi dar daugiau žiedų ir dar vešlesnio krūmo
Būtent šias dvi raibuoles laistau dažniau, nes jos stovi prie televizoriaus ir greičiau išdžiūna, nei sustatytos ant palangių. Matyt ten ir šilčiau, ir sausiau. Bet kokiu atveju visad orientuojuosi tik pagal pagaliuką - kitokiais metodais nepasitikiu. Dar ir iš vazonėlio svorio kažkiek sprendžiu, bet jau kai pasidaro lengvas, tai aišku, kad sausas substratas, o tai tainka labiau phal.
QUOTE(Merii @ 2013 01 09, 09:00)
Mumrikai, kokios riebios Jūsų raibuolės
Ačiū
Šiandien rytas prasidėjo super radybomis

Gi atitraukinėju miegamajame užuolaidas, žvilgt į raibuolių ūkelį (ten jų visa "gauja" gyvena ir labai patenkintos gyvenamu būstu, nes kiek patupdžiau, tiek metų bėgyje pražydo) o gi delenatii alba (pirktas paskutinio seminaro metu) kaip reikiant naują lapą paauginęs (kai pirkau dar buvo mažiukas gal dviejų cm pypsikas) ir jau gauruotą gauruotą pumpurą kiša.
Vat tuo man Delenatii patinka, kad suklyst žiedas ar lapas neįmanoma - žiedpumpuriai visad laaaaabai plaukuoti
Aišku mano nuopelnai menki, augalas jau buvo subrendęs žydėjimui, bet kai pirkau nė užuominos apie žiedus iš jo nebuvo (visad naują raibuoliukę parsinešusi vos ne su padidinamu stiklu jos skrotelės viduriuką apžiūriu ), o dabar tik bac ir siurpriziukas
Juokingiausia, kad rodos laistau raibuoliukes kas savaitę ir tikrai per kelias dienas neiššoko tas pumpuras kaip pilypas iš kanapių, bet matyt buvau pasukusi tokiu kampu, kad didesnis lapas skrotelės vidurį užstodavo ir vat vat
Dabar aišku bais baisu ir džiugu laukt to gražuolio - kad nenupūdyt, kad nenudžiovint