Vis tempiu tempiu gumą ir nieko nerašau apie savo skaitinius
Mistinė "siaubiakinė"
Susan Hill "Dolly. A ghost story"(Lėlytė: vaiduolio istorija) Nuostabus rašytojos stilius, puikis kalba (skaičiau angliškai), vat taip skaitai ir malonu. Žodžių mažai, bet jie reikšmingi ir svarūs, puikūs epitetai.
Vyriškis gauna palikimą iš savo tetos. Seną namą mažame miestelyje, kuriame jis praleido savo vieną vaikystės vasarą, kartu su egocentrike pussesere. Jiedu susitinka po daugelio metų. Tylus kūdikio verksmas priverčia jį prisiminti tą vieną vienintelę vasarą praleistą tetos namuose.
Itin maloniai skaitoma mistiška istorija. Be ypatingų ir bereikalingų gąsdinimų. Puiki atomazga. Vertinu puikiai, manau daug kam įtiktų. Ypač paslapčių, senų namų iš šeimos istorijų mėgėjoms.
Negaliu nepasigirti, kad šią knygą gavau nuo kolegos dovanų. Su limituoto leidimo nuostabaus grožio viršeliu. Tokių kopijų yra tik 100
Dar pasidžiaugsiu, kad pagaliau pradėjau mėgautis savo skiatykle. Gulėjo ji daugiau metus, o dabar tarnauja.
Ne grožinis skaitinys-
Geraldine Brooks "Nine part of desire: The hidden world of islamic women"(Devynios aistros pusės: slaptas islamo moterų pasaulis). "Akių" serijos gerbėjos, nesidžiaukit, knyga ne apie vargšes europietes patekuses pas "žiauriuosius" musulmonus

Amerikos žurnalistė vidurio rytų šalims pasakoja apie įvaisius musulmonių moterų pasiekimus. Ji dar pasirodo ir žydė! Pasakojimai iš įvairių šalių- Jordanijos, Egipto, Saudo arabijos. Itin sužavėjo Jordanijos karalienė, karaliaus ketvirtoji žmona,kuri taip pat pasirodo amerikietė. Pirmosios islamo moterų olimpinės žaidynės 1993 m, kurios buvo uždraustos filmuoti, tinklinio komanda, kurios treneris negalėjo dalyvauti varžybose, nes buvo vyras. Vien žaidėja, užsidėdavo čadrą, nubėgdavo pakomentuodavo situaciją, treneris pastrateguodavo, ji nubėgdavo atgal ir žaisdavo toliau
Daug istorijos, ištraukų iš korano. Tiesiog žurnalistinis skaitalas su daug informacijos. Man patiko.
Šiuo metu pasinėrus į ne grožinę litaratūrą savo skaityklėje tiesiog ryte ryju
Barbara Dermick "Neturime ko pavydėti: Šiaurės Korėjos kasdienybė". Skaitau angliškai, bet netyčia radau, kad ji yra išleista ir lietuvių kalba.
http://www.veidas.lt...-siaures-koreja Žurnalistės straipsnių rinkinys Paskutinės totaritarinės komunistinės pasaulio valstybės kasdienybė. Nėra tarptautinio telefono ryšio, nėra interneto, negalima palikti šalies, nėra iš vis jokio ryšio su pasauliu. Pinigai neturi jokio svertės, nes už juos nėra ką pirkti, maistas su talonais, norit nusipirkti televizorių reikalingas leidimas, negalimas joks verslas. Sovietų sąjunga atrodo kaip rojus žemėja ir nenusakoma laisvė... Propoganda rodo vaizdus kaip kitos vakarų pasaulio valstybės badauja ir yra visiškas blogis, ir jiems tikrai nėra ko pavydėti...
Kad mėgaujuosi sakyti, būtų ko gero, per žiauru, bet kadangi daug istorinių faktų, man patinka.
tai tiek šiąnakt