Abortas

jei siaurai ziureti tai aisku surasime tik info apie abortus ir aisku tik ta siaura dali kur matysime suzalotas moteris, vaiko kunelio dalis...
bet, pasaulis deja (man ne deja, bet Jums turbut kad taip) yra labai plautus. jei nebutu uz tai smerkiamos as manau atsirastu moteru pasakojimu kurios teigiamai atsileptu apie abortus. as ne turiu omeny aborto slovinimo ir propagavimo. as turiu omeny kad niekas nera tik BLOGAS ar tik GERAS.
gimdymas kad ir kaip butu suvokiamas vyksta ne tik musu samoneje todel yra daug info apie nevisai grazius, pilnus palaimes gimdimus...o galbut vertetu dar ir prabilti apie pogimdybine depresija kuri nevisada praeina...

Na, tada ir aš į jūsų gretas stoju, neteko man šito dalyko daryti, tikiuosi ir neteks. Bet yra situacijų kada tai reikalinga, kalbu apie apsigimimus ar pavojų moters gyvybei. O tas aklas tikėjimas...... Visur reikia jausti saiką.

Daryciau tik del apsigimimo arba del pavojaus gyvybei

daryčiau jei vaikelis būtų apsigimęs , ir dar dėl išprievrtavimo.

Kodėl man susidarė toks įspūdis, kad jei moteris pasisako prieš abortą, tai ji puolama už tai, kad ji smerkia kažką. Juk mes visi skirtingi ir turim vienokią ar kitokią nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tad prie ko čia puolimas ar smerkimas? Aš pvz niekur nesu pasisakius, kad kažką smerkiu ar pan, tiesiog dėstau savo mintis ir nuomonę. O visos oponentės smerkimą prikiša. O kaip vienas garsus rašytojas yra pasakęs, "moters prigimtis yra kurti, o ne naikinti", tad ir gimdymas asocijuojasi su moters prigimtim, o ne abortas...

Daryčiausi jei mano gyvybė nebūtų suderinama su vaikelio atėjimu į šį pasaulį. Argumentuosiu kodėl: esu pirmas vaikas šeimoje ir dar turiu du nuostabius padaužas jaunėlius brolius. Mano mamai prieš susilaukiant manęs buvo atlikti du abortai daktarams kovojant dėl jos gyvybės. jei tai nebūtų buvę padaryta dabar nebūtų nei vieno iš mūsų keturių.
Labai myliu tave mamyte

Visiškai niekada, jokiomis aplinkybėmis nesidaryčiau. Nutraukti gyvybę, kad ir kokia ji būtų, negalėčiau. Nors ir [tfu, tfu, tfu] apsigimęs, bet vistiek neleisčiau jo sudraskyti į gabalus

Esu labai prieš abortus. Bet dėl antrojo atvejo daryčiau tikrai. Visą kitą išgyvent galima

Mano mamai taip pat sakė, kad neišgyvens - liepė mane išvalyti. Bet abi likom sveikos. O dar prieš sužinant apie nėštumą sapnavo, kad kažkas prašo nežudyti. Aš prabalsavau už pirmą punktą ir taip pat pasielgiau. Negaliu leisti žudyti, juolab SAVO VAIKO.

Aušra Maldeikienė, www.DELFI.lt
2008 sausio mėn. 28 d. 13:08

Visai neseniai ir lietuviškai pasirodė viena knyga, jau kuris laikas jaudinanti didelį skaitančiųjų ratą daugelyje pasaulio valstybių. Knyga vadinasi „Keistonomika “ („Freakonomics: a rogue economist explores the hidden side of everything“ ). Autoriai Stevenas D. Levittas ir Stephenas J. Dubneris. Pirmasis dėsto ekonomiką Čikagos universitete, kitas — įtakingo leidinio žurnalistas. Be daugybės kitų šiuolaikinio pasaulio klausimų, autoriai matematiškai pagrindžia atsakymą vieną ilgą laiką visus dominusį klausimą — kodėl paskutiniojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio pradžioje iki tol siaubingais tempais didėjęs jaunimo nusikalstamumas JAV ėmė ir labai staigiai be jokių išoriškai matomų priežasčių esmingai sumažėjo. Atsakymas ne tik netikėtas, jis, vertinant iš krikščionio perspektyvos, nemalonus.

1973 metais sausio 22 dieną JAV buvo patenkintas tokios vieniškos nelaimingos alkoholikės-narkomanės mamos ieškinys ir visose Jungtinėse Valstijose legalizuoti abortai. Skaičiai parodė, kad būtent tai lėmė, jog beveik po 20 metų jaunų žmonių padaromų nusikaltimų sumažėjo labai žymiai. Deja — patinka mums tai ar ne — dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad vaikai, gimę nepalankioje aplinkoje, kur kas dažniau už kitus tampa nusikaltėliais. Milijonai moterų, kurios po legalizavimo pasirinko abortą, dažniausia ir būdavo iš tokios aplinkos — neturtingos, neištekėjusios, nepilnametės, joms nelegalūs abortai buvo per brangu arba iš viso neprieinama. Tikimybė, kad tokių moterų vaikai, jei būtų gimę, būtų tapę nusiklatėliais, daug didesnė, nei vidutinė. Tačiau po minėtos bylos tokie vaikai negimė ( 4 minėtos knygos skyrius).

Galima užsimerkti ir rėkti — nedrįskite žudyti. Bet kiek mūsų — Lietuvos krikščionių — priglobiame svetimus, nelaimingus, apleistus vaikus? Kiek mūsų jiems suteikiame normalų gyvenimą ir parodome tvirtą kelią gerojo Dievo (neironizuoju, aš tikrai tuo tikiu) link.

Niekada dar nesidariau nei aborto,nei isvalymo ir tikiuosi neteks pajusti to skausmo(drauge pasakojo po isvalymo kad labai skauda),bet niekada nereikia sakyti niekada,,,o gal kai buciau nescia reiketu tai daryti,gal invalidas vaikas,gal mane ispreivartautu,gal as netureciau jokiu jokiu pragyvenimo saltinio ir dar gimdyti vaikuti kad jis badautu-NE tikrai negimdyciau,,,

O mane labiausiai nervina, kad tokius opius klausimus moteriai, sprendzia ir gal nulems kazkokie seimo "diedai".
Cia panasiai kaip celibatas kunigams - kol jauni, rekia, kad celibato nereik , kai pasensta - visom keturiom UZ celibata.
Gal sprendima, visgi, gali moteris priimti pati? Ar turi butinai kazkas mums diriguoti?