Mane vakar galima sakyti olfaktorinis šokas ištiko užsipurškus

moviau plautis vos po 5 min.
šiaip čia būtų buvę nulis emocijų ir net nesivarginus rašyt, bet:
aš juos buvau bandžius, 2-3 metai gal praėję, visą atomiką susipurškiau, jie man nuoširdžiai patiko (vieninteliai buvo užkabinę iš JHAG). Atrodė sunkūs, sodrūs, rožės jei ir buvo, tai kažkur giliai giliai paslėptos, atrodė, kad prisimenu tą modernų, unikalų, smalingą-dervingą ir dėl to gražiai technišką, tirštą kvapą, kad norėčiau viso buteliuko. Bet tie norai vis pasistumdavo, taip ir neįsigijau... Aną savaitę užplūdo sentimentai ir nusipirkau atomiką...
o tu parfumerinis košmare... tą užsipylimo minutę supratau, kaip gimsta istorijos apie pakeistus kvapus, pilstymus kažkur pogrindiniuose fabrikėliuose, trečias šalis, vandeniu skiestus atomikus ir visas kitas panašias nesąmones. Besąlygiškai tikėjau žmogum, iš kurio gavau tą atomiką, žinau, kad vandeniu praskiesti kvepalų neįmanoma, bet kvapas nuo to, kas pas mane likę atminty, skyrėsi na galima sakyti beveik neatpažįstamai... Pirmam plane rožės skystos, plūduriuojančios salsvame nuobodžiame to mano menamo kūrinio skiedale...