Adenoidai IX

Sveikutes, mums irgi siulo operuoti vaikui adenoidus, bet as kazkaip labai nenoriu tos operacijos Norejau paklausti mamyciu kurios jau operavote vaikams adenoidus ar nebuvo taip kad paskui tos ligos sunkesnes pasidare sirgti pradejo plauciu uzdegimais ir bronchitais? Nes juk adenoidai apsaugo nuo to kad tos bacilos nenusileistu zemyn i bronchus, plaucius Tai maniskiui buna sloga, jis neprakvepuoja, bet daugiau jokiu pozymiu nera, tai galvoju ar geriau kenteti tas slogas ir paskui kad nebutu kad rimtesnes ligos prasides ar visdelto operuoti

maniske "svieziai" operuota, bet jau vakar pastebejau viena teigiama pasikeitima - miegodama jau neisizioja kvepuoja per nosyte nera sudetinga operacija. o adenoidai jei isveseja jie jau nebeatlieka savo apsaugines funkcijos o tik trugdo. del tonziliu esu girdejus, kad po ju pasalinimo viskas keliauja zemyn (i bronchus, plaucius, bet gydytojas sake, kad cia mitas ), jos irgi atlieka apsaugine funkcija, bet buna kad ir jas tenka salinti. Cia Jusu apsisprendimas, sunku ka patart, as tikiuosi kad mums operacija bus pagelbejus ir bent sirgimai bus lengvesni ir trumpesni

Laba diena,

Matau kad jau jus irgi po operacijos, mano mergyteu ketvirtadieni isoperavo adenoidus. nzn ar cia gerai, kol kas, nes dabar dar tik ketvirta diena po tai jai taip nosis uzsikimsus, kad nebezinau ka daryt. nakti verkia kad nepakvepuoja, ar cia taip turi buti, ar jau cia reikia kreiptis i gydytoja. Ar jums buvo kas panasaus
aciu

zinok nieko panasaus nebuvo, viskas buvo gerai.va dabar is ligoniniu neiseina, turejom rota, o dabar gripa

Sveikos,

mano keturmetį išoperavo sausio mėn. - tai tokie mano pastebėjimai:
1. Nuo rudens iki gruodžio 19 d. į darželį eidavom kaip į pramogą: +-2 dienas nueinam, o po to sergam... Nes jam susirgus, susirgdavo ir mažasis broliukas.. Kosuliukai nuolatiniai. Antibiotikai ir kiti vaistukai silpnino organizmą... Tiesa, slogos "bėgančios" pas sūnų niekada praktiškai nebuvo (vieną kartą per 4 metukus), jokių "žalių" ar kitokių snargliukų nesu mačius... bet nosis visada buvo "užkimšta". Miegodamas knarkdavo - nutrūkdavo kvėpavimas (miego apnėja ar kaip ten vadinasi). Kvėpavo tik per burną.
2. Nuo gruodžio 19 d. į darželį nevedėm - ruošėmės operacijai, saugojom nuo ligų, nes sausio pradžioj buvo numatyta operacija. Tačiau visą tą laiką sūnus žiauriai kosėjo, girdžiau nuolat kosulį lengvinančius vaistus, tryniau tepalais ir t.t. Naktimis, aišku, knarkimas, nutrūkstantis kvėpavimas.
3. Sausio pradžia - operacija. Aišku, stresas man, baimė didelė, nes prisiskaičiau visko, tik tiek, kad mažajam nieko ten per daug neaiškinau. Tačiau dar kosėjo sūnus taip pat kaip ir gruodžio mėn. Iškart po operacijos (adenoidus šalino visai, tonziles apipjaustė) - nepatikėsit, bet vaikas nebekosėjo... Tą pačią dieną dingo visi kosuliai. ( bet tai kiek vaistų be reikalo girdyta bandant sumažinti kosulius, kuriuos, matyt, sukeldavo išvešeję adenoidai.... )

Šiandien sūnus (pfu pfu pfu) dar nesirgęs nuo gruodžio mėn. Kvėpuoja per nosį (dažniausiai, nors dar yra blogas įprotis ir reikia priminti), nebenutrūksta miegant kvėpavimas ir nebeknarkia (keista pradžioje buvo nebegirdėti triukšmo iš vaikų kambario), bet nuo operacijos vis vaikšto toks kažkos prikimęs, ypač vakarais, bet gal čia nuo to, kad nuolat garsiai šūkauja

, jei reiktų dabar pasirinkt, tikrai operuočiau dar kartą, nors visko skaičiau, bijojau ir tos anestezijos, ir svarsčiau apie imuniteto stiprinimą, ir t.t. Tačiau mūsų atveju - 1000 kartų geriau nei prieš operaciją. Vien dėl slogos neoperuočiau (jaunėliui vis bėganti sloga) - tačiau jei yra kažkokių daugiau problemyčių, mano manymu, tikrai išvešėję adenoidai jau nebeatlieka numatytos savo funkcijos ir reiktų juo šalinti... Tonzilles apipjaustyti (neišpjauti), jei jos didelės (mano vyresniojo vaiko atveju tai jei dar truputuką susirgus padidėdavo, praktiškai žiauriai sunku jam kvėpuot būdavo, nes per nosį negali, per burną ir sunkiai pavykdavo... ) .

Čia tik mano nuomonė.

p.s.: dar pamiršau parašyti, kad nustatė, jog sūnus neprigirdėjo jau viena ausyte... O operaciją jis labaii gerai pernešė, valgė neilgai trukus jogurtą, bananą, vaistukus daviau kelias dienas, kol nepasakė, jog nebeskauda...

Sveikos mano dukrytei taip pat nori salint adenoidus, labai bijau ir operacijos ir po ir visko is tikruju bijau. Gal galetumet truputi papasakot, kaip viskas vyksta kiek laiko, ar leidzia buti operacineje, kiek laiko trunka pooperacinis laikotarpis, ko reiketu vengti po operacijos???
Aciu

Boruzee, paskaityk šią ir senesnes temas. Tikrai rasi atsakymus į savo klausimus Pasakysiu tik tiek, kad operacinėje niekas neleis būti , o pačios operacijos ir pooperacinio laikotarpio bijoti nereikia.

nebijok, nera del ko
maniskiui trimeciui lengvai praejo operacija. Pamiegojes iskart sukirto 4 jogurtus ir isleke vel koridorium lakstyti - teko stabdyti ji. Vakare grizom namo. Jokiu komplikaciju ar vaiko nusiskundimu del skausmo.
Operacijos jis visai nepamena, nes gavo pries ja tablete ir narkoze per operacijas (Santariskese visiems taip daro). Mazius pagalvojo, kad jam rankyte operavo, nes i ja visiems vaikuciams kateterius del visa ko istato .
Namie po operacijos daktaras patare isbuti tris savaites. Jau einam darzelin. Per savaite dar nesusisrgo, tfu tfu tfu.

Tikrai nereikia bijoti nors lengva pasakyt nei padaryt pati labai bijojau bet viskas praejo laaabai gerai mum jokiu nedave tableciu gal kad didesne 7 metai tai ja vedes sake uzdejo baliona pust tai cia baisiausia jai pasirode po operacijos viskas liuks tik kad nenorejo miegot

Mamos, o operacija daroma per burna?

taip, vaikas buna uzmigdytas, nieko nejaucia, nereikia pergyvent. as kai perskaiciau israsa, tai baisokai parasyta "naudojant burnos praziodikli" ar kazkas panasaus

Po geros savaites operuosimes adenoidus santariskese. Operuos gyd Sakalinskas. Gal galit kas brukstelt kiek ir kam mokejot blush2.gif.