Dienos sentencijos, aforizmai 14 Tema

.Vertinkite tai, ką turite šiandien. Gyvenimas nenuspėjamas, galvojame, kad gyvensime ilgai, ir kada nors laimingai, manome, kad nelaimės aplanko kitus, o mūsų kažkokiu būdu jos nepalies...Bet niekada nežinome, negalime žinoti, kuris bučinys ar atsisveikinimas iki rytojaus bus paskutinis, kokio priekaišto daugiau negalėsime išsakyti, koks pokalbis daugiau niekada nepasikartos, su kuo daugiau nei karto negalėsime nei susipykti nei išgerti puodelį kavos...Nežinome, kas mūsų laukia rytoj, nežinome kaip baigsis mūsų draugystė su mylimu žmogumi, todėl kol jinai tęsiasi, branginkime kiekvieną akimirką, kiekvieną sekundę...neskaudinkime artimiausių, mylimiausių žmonių, patys po to jausdamiesi kalti, ir žadėdami rytoj atsiprašyti...Rytojus mums gali būti visai kitoks, nei mes tikimės...

Istorija apie pyragą gimtadienio proga

Vyras ir žmona pragyveno santuokoje trisdešimt metų. Bendro gyvenimo jubiliejaus proga žmona nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu vyšnių pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį. Tačiau šį kartą norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą padalinusi pyragą pusiau, vyrui ji atiduodavo labiau paskrudusią, skaniąją, pusę. Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu.
Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau. Ir staiga pagalvojo. Ji trisdešimt metų vyrui atiduodavo skaniąją pyrago dalį. Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį pasilikti sau.
Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos akibrokštą, visgi padarė taip kaip nusprendė – sau pasiliko paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį su minkštuoju šonu.
Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai neteko žado, po to nusišypsojo žmonai ir tarė:
-Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau tikėtis. Džiaugiuosi, kad tridešimtmečio proga gavau tą pyrago dalį, kuri man labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau tau.

Istorijos moralas
Kalbėkime apie tai, kas mums rūpi. Klauskime apie tai, kas rūpi kitiems, ypač mums brangiems žmonėms. Kad praėjus daugybei metų staiga nepaaiškėtų, kad visą tą laiką aukojomės ten, kur mūsų auka niekam nebuvo reikalinga.

Kol jauti skausmą - tu gyveni. Kol jauti svetimą skausmą - tu žmogus.

Nebūk moteris, kuriai reikia vyro. Būk moteris, kurios reikia vyrui.


Ieškau bachūro su BMW, gali būt ir be bachūro.


Vyras turi kovoti, nes moterys renkasi stiprius, drąsius, o ne tuos, kur dėl menkiausio pykčio nuleidžia rankas ir išeina.

Kartais duoti kažkam antrą šansą yra tas pats, kaip duoti antrą kulką žmogui, kuris iš pirmo karto į tave nepataikė.

Mums patinka gražiai rengtis. Jiems - nurengti. Mes mylim juos už stiprumą, jie mus už švelnumą. Mes mokam žudyti žvilgsniu, o jie žodžiu.

"Nedrąsus prisilietimas gali daug labiau suartinti - Nei visa naktis praleista lovoje"



"Nes mes tokios jau esam - miegodamos susiveliam ir visada užimam trigubai daugiau vietos, negu mums iš tikrųjų jos reikia, ir pabudusios švelniai šypsomės, ir leidžiam jums iškrapštyti mažytę traškanytę ant akies ir pasakyti "va, dabar jau pati gražiausia" mes mėgstam dailiai sulankstytus rankšluostukus, draugių nuotraukas ant sienos, išrinkti jums baltinukus, ir uostyti jūsų kvepalus.. mes bijom kai kutena padą, ir jums taip dažnai norisi gerai apžiūrėti mūsų galvytes ar ten tikra dar nepradėjo kaltis ragiukai.. ir mums taip gera išgirsti "kaip gražiai šiandien atrodai", nors ir žinom, kad jūs vis tiek nepastebėjot mūsų naujo akių šesėlio, ar naujai padaryto manikiūro.. nes jus mėgstat mūsų gaminama maistą, nes už pyragą jus visa likusia savaite šypsotės nes jus sakot, kad mes gražios ir be makiažo, ir truputi nusivaipot kai pamatot, kad mus klube akimis nulydi kiti vaikinai nes jums neįdomu, kodėl iš tualeto grįžusios mes grįžtame kur kas gražesnės nei tada kai i ji išėjome, nes jums nerupi, kad mes nepadėtume jums gatvėje užpuolus huliganams, kad nemokam žaisti xbokso.. nes jus be mūsų, taip pat kaip ir mes be jūsų - negalim ♥"

Pats populiariausias melas šioje planetoje :"Kai aš gausiu tai ko noriu, aš busiu laimingas". Laimingi tie, kurie duoda, o ne ima. Laimingiausios gyvenimo akimirkos yra bevertes, jeigu jomis nėra dalijamasi. Nuo šiol skustis draudžiama. Ieškok galimybių, o ne garantijų.


Graži ir protinga moteris žino kiek
praverti burną,
kad atrodytu gundančiai, bet žino,
kada geriau tylėti. Ji visada žino, kaip
tinkamai apsirengti, ir kada nusirengti,
kada palinkėti labos nakties, o kada neleisti užmigti. Ji moka dažytis, bet
nepalieka pudros ant vyro skruostų. Ji
įdegusi, bet ne oranžinė. Graži moteris
žino, kada būti pasipūtusiai, bet
niekada nepapučia lūpų pozuodama. Ji
žino, kada reikia duoti, o kada pavogti patalus, kada prašyti ir kada pasiūlyti. Ji
moka naudotis savo grožiu, bet
niekada nesinaudoja vyrais. Graži
moteris žino, kada eiti į bažnyčią ir kada
keiktis, kada mylėti, o kada muštis, ji
žino, kur leisti pinigus, bet moka atrodyti gražiai netgi dėvėdama pigius
rūbus. Ji žino, ką veiks pirmadienį ir ko
nederėtų daryti penktadienį, ji žino, kas
patinka vyrams, bet jai svarbu tik tai, ką
mėgsta jos vienintelis. Graži moteris
žino, kada suaugti ir kaip auginti savo vaikus, ji turi tikslą, bet moka gyventi
šia diena.Kad ir kaip gražiai visa tai
skambėtų, tai nėra taisyklė. Bloga žinia
yra ta, kad tai nėra tobulos moters
formulė, tačiau gera žinia, kad
kiekviena yra išskirtinė, ypatinga ir kažkuriam iš JŲ – Tobula.

"Viršininkas ne visada teisus, bet jis visada viršininkas." - Norvegų išmintis

"Būkite malonūs su žmonėmis kildami – jums teks susitikti su jais leidžiantis." - V.Mizneris

"Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos." - Marselis Ašaras

Kas gyvenime svarbu? Ir kas – svarbiausia? Svarbu daug kas – darbas, karjera, draugai, šeima, vaikai, sveikata…Viskas svarbu. Bet kas svarbiausia? Manau, svarbiausia jaustis ir būti laimingu. O laimė – kas ji? Materialūs dalykai teikia trumpalaikę laimę, vaikai užauga, darbas tik priemonė gyventi…Laimė – mylėti. Banalu? Galbūt. Bet ši banali tiesa teisinga. Tik tas, kuris moka mylėti, gali būti laimingas. Mylėti beatodairiškai, nesavanaudiškai. Gera turėti žmogų, kurį myli, kuriuo gyveni, kuriam stengiesi praskaidrinti kasdienybės akimirkas ir suteikti kuo daugiau džiaugsmo. . .Tas pojūtis, kad meilė yra visas tavo gyvenimas, ateina pamažu, ir per nepamirštamas laimingas akimirkas, ir per skausmą, gal net ašaras, per apmąstymus…Kol vieną dieną suvoki, kad gyveni meile...Ir kažką pakeist ne tavo valioje, o ir nenori nieko keisti. Tą reikia išjausti...

Laimingų santykių paslaptis – nuolatinis dėmesys vienas kitam ir rūpinimasis vienas kitu. Jei jums nesvarbu, kad jūsų draugas pavargęs, blogai jaučiasi, jei jūs tuo metu užsiėmusi savimi – tokie santykiai tai tik buvimas drauge neaišku vardan ko. Meilėje turi vyrauti altruizmas, iš abiejų pusių. Jei elgiesi egoistiškai – myli tik save, o kitas žmogus, kam jis? Gal tam, kad tiesiog būtų patogu gyventi…Meilės indikatorius – ilgesys. Paklauskite savęs – ar ilgitės savo žmogaus dabar, kada jo nėra šalia? Taip? Taip turėtų būti, jei išties branginate ir mylite žmogų. Tada svarbi kiekviena minutė, malonus kiekvienas apkabinimas ir bučinys, šypsena ir mielas žvilgsnis, gražus, geras žodis tarsi pakylėja. Jums gera kartu, dviese. Ir daugiau nieko nereikia. Jūs gyvenate vienas dėl kito, galite atsisakyto kažko sau vardan mylimo žmogaus. Tai svarbiausia. Ir tai vadinama meile…

Nesmerkit ir neteiskit,
Moters už jausmą šventą,
Juk tai taip žmogiška --
Į savo širdį meilę įsileisti,
Priimti negalvojant, nei akimirkai nesvarstant --
Ar jausmas nuodėmingas šis ar ne,
Nesmerkit ir neteiskit,
Moters, kuri sutiko meilę,
Ir tą akimirką nustojo būti savimi,
Ji tapo ugnimi, aistra ir leido,
Kad jausmas šitas taptų jos gyvastimi,
Neteiskit ir nesmerkit --
Jūs negalit,
Kuris be nuodėmės, tas meskit akmenį,
Štai ji -- prieš jus,
Ji lyg šventoji --
Palaiminta meilės tikėjimo,
Aistros, lyg degančio saulėlydžio,
Ant pjedestalo iškelta ir apšviesta,
Neteiskit ir nesmerkit,
Kiekvieno jūsų kūne plakanti širdis,
Jūs lyg kurti negirdit jos -- ji šaukte šaukia --
Nieko nėra pasaulyje šventesnio,
Nieko nėra tyresnio ir tauresnio,
Nei mylinti ir galinti už šitą jausmą viską paaukoti MOTERIS...

Polinkiai

Kartą mokiniai aplankė senolį ir jo paklausė: kodėl nedori polinkiai lengvai užvaldo žmogų, o geri – sunkiai ir lieka netvirti.

- Kas nutiks, jei gerą grūdą paliksim ant saulės, o ligotą užkasime žemėn? – paklausė senolis.
- Gerasis grūdas, paliktas ant žemės, žus, o ligotas išaugs, duodamas ligotus vaisius, – atsakė mokiniai.

- Taip elgiasi ir žmonės: užuot slapta darę gerus darbus ir giliai viduje leidę skleistis gerumo daigams, jie iškelia juos į viešumą ir taip pražudo. Savo ydas ir nuodėmes, gi priešingai, kad jų nieks nematytų, jie slepia giliai savyje, kur jos tarpsta ir žudo žmogų pačioje jo širdyje.

Mes keičiamės kasdieną, vidus lieka toks pat , keičiasi mūsų būsenos, pasikeičia kai kurios mintys, galiausiai svajonės, tikslas dėl kurio gyvenam. Kartais būna juoda diena, kartais būna balta, retkarčiais spalvota, ir visos jos susimaišo - o mums vistiek reikia gyventi - keltis ryte, eiti keliu, kažkur skubėti, kažką gauti, kažką prarasti, gyventi ir jokiais būdais nepasiduoti, kovoti už save, už kitus, prisistaikyti prie dienos arba dieną pritaikyti prie savęs; atpažinti ką myli, ko nekenti; nusišypsoti tam, kas daro mus laimingais, prisijaukinti laimę, jos nepaleisti, o jei pasprunka sugauti. Mes juk galime daug - mes galime keisti dienų spalvas, liūdesį, kančią, o gal meilę, o svarbiausia galime tapti laimingais

Sveikos turiu prašymą. Šiandien 5 metai santuokoje. Norime medyje išraižyti trumpą frazę . Gal ką nors galit pasiūlyti?

Siūlau neraižyti medžių.






Sustok akimirkai. Išgirsk tylą. Įsiklausyk į savo širdies balsą... Tenai yra visi atsakymai, kurių Tu ieškai...

galbut kazkurmatyta, be labai tinkantis isiandienini ora eilerastis:

Ei, po velnių, pavasarį įjunkit!

Ar ragint jus dar negana?!
Ir Saulės laužą danguje užkurkit,
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.

Na, susimilkite, nebūkit šmikiai
ir duokit pagaliau mums šilumos,
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos...

Ir išsimėžt prašyčiau sniegą,
seniai jau laikas sėti žibutes,
snieguoles žadinkit iš miego,
nes jau žiemos ėmiau nekęst.

Pavasario ir vištos pasiilgo,
Velykas greit turėsim švęst.
Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,
jeigu negaus žolės užlest...

Autorius nezinomas