Vedybos yra nuostabus dalykas! Kaip puiku rasti žmogų, kurį gali erzinti visą likusį gyvenimą
Kiekviena moteris turi teisę pažadinti vyrą trečią valandą nakties vien tik tam, kad paklaustų, ar Jis Ją myli.. O jeigu myli, tai tegul atneša atsigerti..
Kai nusivili žmogumi dažniausiai gaila ne to, kad jis toks yra labiau gaila savo paties tikėjimo, kuriuo manei, kad jis yra geresnis...
Užpildykite kiekvieną dieną. Atiduokite jai savo jaunystę, savo sveikatą, savo sugebėjimus, savo viltį - taip visas jūsų gyvenimas taps stebuklu, o prisiminimai bus malonūs. Pam Brown
Nežinau, kai jums, bet man atrodo, kad pavasaris pirmiausiai ateina į mūsų, į moterų širdis:) Net mintys tampa optimistiškesnės ir pozitivesnės su kiekviena šviesesne ir šiltesne diena, o jei dar nuo ankstyvo ryto šviečia saulė žiemos depresija ir sąstingis tirpsta kaip paskutinis sniegas Mes gamtos vaikai ir širdimi priimame , gaudome kiekvieną vis drąsesnį pavasario žingsnį, į žemę, į mus Ir mes pačios to nejausdamos skleidžiame šilumą, kuri tirpdo dar likusi sniegą ir šaltį aplinkinių veiduose, akyse į mūsų šypsenas atsako šypsenomis ir tas sniegas tirpsta vis greičiau ir gatvėse ir mūsų viduje Kvėpuokime pavasariu, raskime laiko atgręžti veidus saulei, gaudykime kiekvieną taip išsiilgtą švelniai glostantį spindulėlį Jų mums reikia kaip pirmosioms pavasrio gėlėms, kaip išsiskleisti nekantraujantiems medžių pumpurams...Mums taip reikia pavasario, šilumos, saulės kad taip pat pražystume, išsiskleistume, mylėtume ir dalintumėm džiaugsmą visiems aplink
Dėkite kiekvieną išgyventą virpulį lyg deimantuką į dailę laimės dėžutę, kad neištirptų ir nepaspruktų, kaip daugelis laimės akimirkų, kurių nespėja sugauti žmogus.
Man nereikia pilkų žmonių. Jie neįdomūs ir vienodi. Man nereikia žmonių, kurie neturi ką pasakyti ir visuomet pokalbį pradeda fraze: Labas. Kaip sekasi? Tarsi jiems rūpėtų. Man nereikia žmonių, kurie yra normalūs ir įprasti. Man nereikia žmonių, kurie visuomet pritaria daugumai ir niekuomet nedaro nieko neįprasto. Man nereikia normalių žmonių. Normalūs žmonės gyvena normaliuose namuose, daro normalius dalykus ir dirba normalius darbus. Normalius žmones galima sutalpinti į rėmus. Nes jie yra tipiški. Juos galima apibūdinti vienu žodžiu : blondinė, mergišius, skustagalvis. Man reikia kitokų žmonių. Tokių, kuriuos sunku apibūdinti. Jie nepaprasti, nes jie kitokie. Jie nebijo išsiskirti, nebijo būti savimi ir save išreikšti. Jie nelaiko savęs savyje. Jų neįsprausi į dėžę su užrašo iš vieno žodžio. Jų nepažinsi per vieną dieną. Tokių žmonių man reikia.
Gyvenimo prasmės toli ieškoti nereikia. Vienos ją kaip tik šiuo metu nešiojasi po širdimi, kitos jau vedasi už rankos.
Vienas profesorius pasakė: Aš gydžiau žmones visą gyvenimą ir supratau, kad geriausias vaistas meilė ir rūpestis. O jei nepadeda? - kažkas paklausė. Tada padidinkite dozę šyptelėjo profesorius.