Puikiai suprantu autore, mano MB italas, kartu su juo gavau ir visa prieda - smagia italiska seimyna

Nesupratau ir nesuprasiu ju nuostatu gyventi vieniems kitu gyvenimus, cia, matyt, kulturu skirtumai.
As is pradziu stengiausi MB seimynai itikti (kiek tai buvo imanoma del kalbos barjero): ir sededavau su sypsena nuo ausies iki ausies, ir pyragus kepiau, ir bendrauti bandziau. Bet po to pamaciau, kad mane tas prievartinis bendravimas labai isvargina, po tokio pusdienio su MB seima jausdavausi kaip atidirbus 14 val. be pertrauku

Aiskinau brangiausiajam apie kulturu skirtumus, apie butinybe pabuti vienai (man to labai reikia), atrodo, suprato, bet vat jo tevai to niekada nesupras.
Kadangi kol kas kartu negyvenam (vazinejam vienas pas kita), sita kisimasi i poros gyvenima Italijoje priimu kaip neisvengiama brangiausiojo prieda. Kalbejome apie ateiti, MB lyg ir supranta, kad, jei nuspresime kartu gyventi,
mammos nebebus ir prioritetus reikes delioti kitaip. As save gerai zinau, tikrai gyvenimas su visa MB
familija ne man. As nieko pries nuvaziuoti juos aplankyti, na, karta i savaite, bet kai uosviai atvaziuoja pas mus pirmadieni ryte ir isvaziuoja penktadieni vakare, tai jau
Autorei linkiu stiprybes ir bandyti kalbeti su MB - daugiau kitu priemoniu nematau. Bandykite ieskoti kompromiso: viena karta padedat MB giminaiciams, bet kita karta sakot griezta "ne" net jei del ir ivyks pasaulio pabaiga

Semes