Paskaičiau. Tik kažkaip tema pasisuko apie MB mamą, t.y. mano dar-ne-anytą. Aš paprašiau MB pasikalbėti su savo mama ir pasakyti, kad man jos rūpesčio per daug, kad man tai atrodo kaip kišimasis į mūsų santykius. Tai buvo kažkur prieš mėnesį. MB su mama pasikalbėjo, jaučiu tam tikrą pagerėjimą.
Ultrarūpestingos mamos problemą iš dalies pati paskatinau, kadangi pradžioje maniau, kad čia mama taip savo palankumą rodo, be to, mes su MB bendravom tokiomis aplinkybėmis, kad jo tėvus matydavau labai retai. Todėl man kiekvienas mamos nosies kyštelėjimas į mano gyvenimą atrodė gražus ir priimtinas. Kai su MB kartu apsigyvenom ir bendravimo gerokai padaugėjo, mane tai palaipsniui pradėjo pjauti. Ir aš tiems visiems giminaičiams parodžiau savo charakterį.
Dar norėjau pasakyti, kad nelaikau MB mamos mums pagalius į ratus kaišiojančiu baubu (gal kai kam toks jausmas kilo). Aš jau rašiau, kad MB tėvai yra
geri žmonės, kurie
tikrai nesielgia piktybiškai tam, kad mums pakenktų. Žinoma, čia labiau kalbu apie mamą, nes tėtis tokio susidomėjimo mūsų gyvenimu nerodo. Aš manau, kad mums nereikia tūpinėjimo aplink. Mes patys gyvenam savo bute, kitame mieste, turim savo pajamas (taigi esam absoliučiai nepriklausomi) . Būtent tūpčiojimo man ir yra per daug. Aš pratusi būti savarankiška, savo teritorijoje būti savo šeimininkė su savo taisyklėjimis, tačiau neretai jaučiu, kad tas taisykles bando man primesti: pradedant tokiomis smulkmenomis kaip valgio gaminimas, namų tvarkymasis, baigiant laisvalaikiu ir gyvenimo būdu. Kaskart turiu aiškintis dėl savo pasirinkimų, o ji jaučia moralinę pareigą manęs klausinėti ir moralizuoti (nes įsivaizduoja, kad žino geriau). Darkart sakau, kad suprantu, jog tai daro ne iš blogos valios, o iš perdėto rūpesčio. Bet mano manymu, perdėtas rūpestis yra trūkumas ir suaugusiems žmonėms to nereikia. Mes turim savo santykius, savo dar-ne-šeimoje kuriam savo taisykles ir mums jų nereikia primetinėti. MB tame mato gerokai mažesnę problemą todėl, kad jam tai yra įprasta. Jo mamytė tokia buvo visą gyvenimą ir MB pripratęs prie tokio bendravimo būdo. Jam keista, kad man keista

Bet kaip jau minėjau, bent jau šito rūpesčio mastai dabar šiek tiek sumažėję
Aš neprašau rinktis tarp savęs ir bendravimo su giminėmis. Darkart sakau, man patinka, kad jie bendrauja gražiai. Nepatinka tai, kad dažnai mūsų pačių interesai atsiduria žemiau jų. Jiems reikia pagelbėti, MB kaskart lekia (buvo klausimas, ar jis pats pagalbos prašo, tai atsakau: beveik neprašo, nes kam čia trukdyt žmones be reikalo) dažnai pamiršdamas mudviejų planus. Vasarą važinėjo tai vieniems, tai kitiems padėt šen bei ten. O ką mes patys gero nuveikėme? Turbūt kokius 10% to, ką buvome sugalvoję, ką bandėme planuoti.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 12 16, 18:44)
Buvo sunku <...> O ji yra labai sunkus žmogus, energetinis vampyras. + pedagogė - dėstytoja su
šimto metų stažu. Pati supranti, čia labai sunki diagnozė
Užjaučiu

Na, tavoji atrodo piktybinė. Čia jau sunkus atvejis ir nemalonus tipažas, bet gerai, kad sugebi susitvarkyti. Aš irgi manau, kad negalima stoti skersai kelio ir liepti rinktis, kad ir kokia šeima / giminės bebūtų... Spėju, kad pradžioj buvo ypač sunku. Kaip išmokai su tuo gyventi, kiek laiko truko suprasti, kokį bendravimo būdą pasirinkti?
QUOTE(Aurora11 @ 2012 12 16, 19:52)
Puikiai suprantu autore, mano MB italas, kartu su juo gavau ir visa prieda - smagia italiska seimyna

<...> Autorei linkiu stiprybes ir bandyti kalbeti su MB - daugiau kitu priemoniu nematau. Bandykite ieskoti kompromiso: viena karta padedat MB giminaiciams, bet kita karta sakot griezta "ne" net jei del ir ivyks pasaulio pabaiga

Semes
Ačiū

Bandom mes taip, na tiksliau man reikia įtikinėti MB, kad nebūtina
visada šokti pagal giminės dūdelę, kad ir kokie geri jų interesai būtų. Mes irgi turim turėti savuosius ir norisi turėti savo asmeninį gyvenimą, poreikius, privatumą...
QUOTE(Aurora11 @ 2012 12 16, 20:48)
Sorry, kad isikisiu, bet niekas neliepia rinktis. As irgi pasisiausciau, jei man diedas pasakytu: arba as, arba tavo (t. y. mano) tevai. Kalbam kaip surasti aukso viduriuka, kad ir vilkas butu sotus (t. y. kad vyras bendrautu su seima), ir kad avele butu sveika (t. y. kad mergina nesijaustu nustumta i sali). Bent as taip supratau sia temą, ar klystu?
Neklysti. Tokia ir yra temos esmė
QUOTE(Sahrazad @ 2012 12 16, 19:59)
Autorę užjaučiu ir noriu tik palinkėti kantrybės, lankstumo ir išminties ir kuo mažiau karščiuotis, nes susikaupęs pyktis tik gadins santykius su TB...laikykis
Ot aš ir galvoju, kur tos išminties pasisemti ir nereaguoti taip karštakošiškai kartais

Nes taip norisi balsu kaukti, kai kažkas tik šmaukšt ir įlenda į tavo gyvenimą ir turi jį prie kažko kito taikytis, derinti, laviruoti. O jei nenori, vadinasi, tu egostė. Piktina. Gal su amžium ateis

Ačiū
QUOTE(due drops @ 2012 12 17, 04:09)
Cia vyras turetu nubrezti ribas.
Aš irgi taip manau. Bet sunku tai išaiškinti, kai mūsų suvokimai apie giminės ir nuosavos šeimos santykį labai skiriasi. Jam neretai atrodo, kad aš lygioj vietoj problemų ieškau.
QUOTE(RSTT @ 2012 12 17, 11:59)
Susitinka dvi bobelės. <...>
Nebent-išmoktum MANIPULIUOTI vyru. Tik ar po to tu jį tokį dar gerbsi?
Anekdotas labai pralinksmino. Ačiū
Manipuliuoti aš niekuo nenoriu. Kadangi jau netrumpai esam kartu ir tai nėra vienintelis dalykas, dėl kurio ieškom (ieškojom) kompromiso, aš tikiu, kad ir šitą situaciją galima išspręsti, kai abu vienas kitam sugeba nusileisti ten, kur reikia ir susitarti tada, kai reikia. Aš suprantu ir MB. Suaugusiam žmogui pakeisti savo įpročius ir nuostatas yra be galo sunku, tačiau ir noras turi būti kiek stipresnis.