Moteris ieško meilužio

Aš apskritai nepateisinu meilužių ieškojimo būnant santuokoje. Nebent, galime pabandyti kurti fantastinę istoriją apie neįgalų vyrą, kuriuo daugiau niekas nesirūpina ir t.t. Žmona iš gailesčio būna su juo...jam nestovi ir jis pats suvokdamas savo negalią pateisintų žmonos elgesį...
Bet jei jau taip to sveiko normalaus vyro nesinori, tai jomajo, ką jis tokio blogo padarė, kad jam statyt ragus? Juk, bent jau mano nuomone, neištikimybė tai nėra tiesiog seksas, tai asmens pasitikėjimo išdavimas. Ar jis kaltas, kad pačiai stogas važiuoja? Nori jau taip pistis su kitais tai skirkis ir eik per vyrus. Kaip paskui galima pilti paplavas į vyrų daržą, kad atseit va kokie nesugebantys klyno užsegto nulaikyti, jei pačios tokios?
Taip pat buvo išsakyta mintis, kad suteikiant klaidingų vilčių žmogui, gaišini jo laiką. Kad jis galėtų susirasti tą žmogų, su kuriuo galėtų planuoti ateitį. Su tuo visiškai sutinku. Tai yra labai labai egoistiškas elgesys, ir turbūt net aš pati taip elgiuosi. Dėl to stengiuosi nieko nežadėti, nekurti planų, kad tik mažiau skaudėtų abiems. Vis guodžiuosi, kad vyrai tokie jau yra, kuriems greičiau praeina, jie paviršutiniškesni, vartotojai, na pasigers kartą dėl įžeisto ego ir pamirš. Stengiuosi rinktis į "poras" daugiau mačo tipo, tai paprasčiau. Baisu būtų netyčiomis įskaudinti gerą žmogų, o plevėsų negaila...

ar tai vadinamieji blogieciai? ir kur ju buna? baisu siaip neuzsirauti vel ant mafuko kokio....


Papildyta:

vaje, kad taip butu paprasta. nu negi jums gyvenime tik juoda ir balta. neistikimybiu esme ir yra ta: kad nenusotji myleti savojo" bet dar ir kaip pakyla noras eiti per kitus. nu tarkim man mintyse nera taip buve niekad, kad va, antradienis, opt, jau savo vyro nebemyliu, TODEL noriu myletis su kitais. visai ne kaip tik buna aistra, tas "razkasis" nu bilekas, o vyras ...na jis irgi buna salia, ir ka nu , negali jis vienas patenkinti visos manes to nuprotejimo periodu... bet prie ko cia skirybos ar neapykanta vyrui? ir net nemeile? (kad netobula meile, kad taip negalima - tai suprantu, bet kad reik skirtis vos pajutus aistras, tai taip galima nuolat ir skirtis per gyvenima...ypac vyrams, kurie gatvese nurengineja akimis moteris)

ka noriu pasakyti? neteisinu tokio elgesio, bet puikiai suprantu kad aistros kitiems/kitoms neturi nieko bendra su nuolatinio partnerio nemylejimu...
Papildyta:

1. vat su situo niekad nesutikau ir nesutiksiu niekada. vat tas, anot taves, "sudetingiau" - tai gaunasi tikras sado-mazo, ypac jei ne su tuo zmogumi. ta ir turiu minty, kad galima nuveikti daug darbu, prasmingu veiklu (kad ir vienai) uzuot aiskinusis virtuvej santykius buitiskiausiame lygmenyje ir tiesiog zudant savo brangu laika. man isvis atrodo - kad santuokoje zmones, ypac jei laimingi, galetu nuveikti tiek daug gero kitiems - viena komanda - uzuot aiskinesi nuolat ir nuolat vienas su kitu. kaip sakoma, laimingi mylintys zmones skleidzia ir didina ta meile, o ne atsitveria garde ir kapsoti po savianalizes sliekus. cia visai kita plati tema ir offtopic. kalbu ir is savo patirties ir is kitu. baisu budavo ziureti, kaip daugelis poru tiesiog paskesta ir kapanojasi savo buityje, uzgesina savo aistras gyventi/kazka nuveikti, tampa pilkomis pelemis, kurios eikvoja savo energija del...mazu nieku. vat todel daugelis po to ir nenori tu santykiu/santuokos, ypac dar jei plius , ne tas zmogus. ypac, jei laikas nuvampyruojamas. ypac, jei pradedi pajust, kad vienas budamas buvai labiau savimi ir kitiems nesei daugiau naudos, jei budamas dabar dviese...

2. cia irgi suveltos temos, ir negalima lyginti. pamokas gauname nuolat, bet nera skaudesnes pamokos uz veltui prazuvusi laika. ypac ne su tais zmonemis. viena, sutikusi vyra, ziurek, nustoja melstis, kita - kurti, viduje kazkas numirsta. belieka tik valgio darymas, o visuomene dar sako: na ir gerai, tikra namu dvasia, moterimi patapai. ne laiku ir ne vietoje zodziai. meile - apskritai yra kuriancioji energija, ji turi zmogu auginti, skleisti, ugdyti, o ne karpyti sparnus. nes apkarpyti ego tai viena, bet kai jau dvasia zmoguje numirsta suvisam zmogui isivelus i netinkamus santykius bile kad tik "nebuti vienam" - tai isvis ziauru ir daznai neatitaisoma.

Given444 visuomenes dalis esate ir jus, net sakyciau jusu poziuris ir mastymas, taigi man kazkodel susidare ispudis, kad ne visuomene kalta del jusu nuogastavimu, o jusu pacios poziuris.
manote visiems labai svarbu kas su kuo ir kada? nea

ir meiluzio jus ne nerandate, o bijote rasti, kadangi baiminates, kad jis netiketai sugriaus jusu nustatytus prioritetus ir taisykles.

na ką reiškia pilna... tokių, kurie užsuktų sykį į mėnesį? tai ką su juo tokiu veikti? 8 tokius turėti? irgi nuobodu
nepasakyčiau, kad situacija labai paprasta, jei norisi nuolatinio, turtingo visapusišku bendravimu santykio, bet nevedančio į vienus namus, į vieną buitį.
Papildyta:

na, tokiais momentais man padeda prisiminti, kad iš esmės nėra nieko stabilaus. gyvenimas pats savaime iš savęs yra nuolat kintantis. ir net sugalvojus vaikams vardus, jis gali pasibaigti jau vien todėl, kad mes mirtingi. kai tą suvoki ne teoriškai, o giliai iki pat dugno, pradedi suprasti, kad viskas ką turi, yra tik ši akimirka. tada nebelieka baimės prarasti. kaip ir baimės, kad skaudės. nes skausmas tai vienas iš požymių, kad esi gyva, kad gyveni atvira širdimi ir kvėpuoji visais plaučiais iki pat dugno
Papildyta:

na ir kas? nejau tai reiškia, kad jos turi susitaikyti su bet kuo vien todėl, kad pačios nėra Mis Visata? pasimažinti, apkarpyti savo svajones?

cia ir vel sprendziat pagal save? kaip tik gyvenime visus vyrus (t.y. du pagrindinius gyvenimo vyrus) AS palikau (neskaitant ir pora jaunystes meiliu) - ir palikau ne is baimes, jog prie ju prisirisu po truputi, oi ne, kaip tik labai juos mylejau ir iki siol tebemyliu savotiskai; taigi, palikau labai logiskai pasvarscius: metas deti taska, santykiai nesa tik destrukcija.
toliau. kaip jau rasiau: jei ka isimyliu , tai sakiau jau - neatakuoju savo meilemis vyru, taip kaip jie - mane. teko ir nuo maniako ligonio begti, netgi tel. pasikeisti.
pora ar trejetas ju iki siol verkia, kad nenoriu su jais ateities bendros (na, nebent seksui pasirasyciau). tai ka dabar?

man tikrai gaila vyru, nenoriu megautis ju kanciom, todel ieskau normalaus vyro - kuris nesikankindamas ir nesisavindamas noretu manes (ar myletu mane), na kaip jam iseina.
Papildyta:

ir taip, ir ne. sakiau jau, buvau labai naivi, maniau kad mano gyvenimas - mano pacios reikalas. nesislapsciau. ir ka.
turiu pavyzdziu, kaip faina moteri-vairuotoja "visuomene" bado pirstais - vat, ji vedasi vyrus/draugus ar drauga pas save, 40+, ne sykio netekejus, vaiku neturi, ir pastovaus gyvenimo nenori. butu faina moteris, bet....
Papildyta:

saunuole, supratai mano mintis... beje, kur dingus? pasiilgstu taves

esu tyliai stebiu

Tai svajoti tikrai tikrai nedraudžiama Bet kai svajonės nerealizuojamos ir iki realybės toli toli, nebent kitame gyvenime, tai gal pravartu nusileisti ant žemės. Ir nusivalyti apdulkėjusį veidrodį, į kurį senokai žiūrėta.
Papildyta:
Patikslinu, kad būtų aiškiau. Svajoti - tai viena, bet pritempti svajones prie realybės, ieškant to paties pačiausio kandidato ir išbrokijant visus "netikusius", nesutampančius su svajonių idealu - tai iliuzija, gyvenimas pasakos motyvais. Todėl kai moteris skundžiasi, kad niekaip neranda vyro, nors rodos ir nebuvo problemų su vyriškos lyties dėmesiu, nes gi dar būna ir visiška sausra toje srityje, tai kas kaltas? Ne tie medžioklės plotai, ne ten žiūrima ar kas. Ir vėl ta auksinės žuvelės pasaka ir suskilusios geldos moralas.

kompromisai kompromisai kompromisai... kur ta riba, kiek reikia aukoti, kad negauti suskilusios geldos? aš daug sykių apie tai galvojau. kitos nutaria, kad per porą savaičių gauti sykį į dantis yra nieko tokio...
o iš kitos pusės - ar įmanoma, kad kitas gali būti toks, jog niekuo neerzintų ir tas ryšys būtų abipusis? kur baigiasi svajonė ir prasideda realybė ir atvirkščiai?

čia yra tema, kaip turėti savo gyvenime šilumą ir neturėti buities. visi klega, kad jei randi tikrą šilumą, buities neva turi užsimanyti. o jei neužsimanai? tai reiškias šiluma ne ta? ar kas? skaitomos pasakos nuo vaikystės, kad princesės išteka už princų. ir rodos, kad santuoka (ir gyvenimas kartu) tai geriausia ką vyras gali pasiūlyti moteriai. tik kai apsidairai aplink, virš 90% tų realių ir neva siektinų santuokų yra negyvos.

va apie tai suku galvą jau kaip seniai...nes pakeitus vyrą bėdos iš esmės nepasikeičia. Jei nesi ta, kuriai didžiausia laimė suktis aplink puodus, esi pasmerkta vienatvei? Na negi taip?

, ne mano patirtis kitokia, as nesakau "niekada" , gyvenimas tokia marga gegute nezinai i koki lizda pamates.
taigis kategoriski pasisakymai "as jau niekada" kelia tokia lengva sypsenele .

2. na ir ka ta "visuomene" su tais pirstais? tie pirstai laiko ta moteri todel ju badymas skausmingas ir neisvengiamas?
gal cia pacios moters nusiteikimas?
nezinau, as gal kitokioje visuomeneje gyvenu, bet mano aplinkoje nieks pirstais nebado uz gyvenimo tvarkymasi kaip kam tinkama.

Kas jums trukdo tureti meiluzi? vat pasimeciau rimtai

Duotojoje diskusijoje meilužio sąvoka yra netapati, kuri naudojama kasdienybėje.

Normalus noras.
Tik kodėl given444 dėl to suka savo smegenis nelabai suprantu.

Dėl ko "parkės"? Aš jau natrą diskusiją šia tema skaitau ir niekaip nerandu problemos.
Nenori santuokinės šeimos ir buities? OK
Nenori rutinos? Irgi OK
Nori šilumos ir draugo? OKay..
Norisi sekso su ne bet kuo? Kame problemos?

Paaiškinkit man kas nors, nes kol kas tik ne problemos ieškojimas, o pasirašinėjimas, pasigraudenimas ir bandymas atrasti savipateisinimą.


KAME PROBLEMA?
Papildyta:

Tik vyras ir moteris yra atsakingi už tai, kad jų santuoka jau nebekvepuoja ir yra visiški lavonai.

be abejo. bet nei vienas vyras atskirai, nei viena moteris atskirai nepadarys savo santuokos gyva. stengtis turi abu. bet matyt tai be galo sudėtingas reikalas, kad jau šitokia skyrybų ar žingsniavimo kairėn statistika.