Kuriamoji vizualizacija

žinoma, tiesos daug, tik negalima visko taip suvest vien tik į mūsų mintis ir veiksmus. Yra dalykų, kurie tikrai nepriklauso nuo mūsų(likimas, Dievo valia ir pan.) Pvz.: dešimtmetis per nelaimingą atsitikimą netekęs abiejų tėvų nėra"kaltas" dėl to, kas įvyko ir kas sukėlė jam šitokį skausmą( nežinau ką dešimtmetis pagal visus minčių grįžimo dėsnius turėtų būt padaręs-turbūt visiems iš eilės linkėt blogo ir būt nužudęs mažiausiai 5 žmones).
Tikrai TAIP- atsitiktinių dalykų gyvenime nebūna, bet būna ir tokių įvykių,kurių mes niekaip neprisišaukiame ir "neužsitarnaujame", jie atsitinka ir viskas. O kodėl jie atsitinka?Manau, joks žmogus į tai neatsakys( vieni aiškina, kad toks likimas duotas iš viršaus ir pan.)

O ar ne atvirkščiai?
Pasąmonės rūpestis - kad tu suprastum, tavo rūpestis - suprasti, ką sako ji.

Nereikia kišti nosies ne į savo reikalus.

Tarkim, mano pasąmonė žino, kad aš esu užsispyrusi ožka, ir kad man bet ko nepakiši. Taigi, čia jau jos rūpestis, ką ir kokiame pavidale man pateikti.

Mano rūpestis - perskaityti, išgirsti tai, kas sakoma. O tam reikia nepasiduoti dėmesio nukreipimo triukams (kaip žmonės juos naudoja, taip ir pasąmonė). Kodėl? Gal todėl, kad neužmigtum, neaptingtum, jei kepti karveliai patys į lėkštę skraidys. Nes čia jau kitaip, nei žmonės. Pasąmonė visada išskirtinai yra tau geranoriška.

Tačiau... visa tai yra uždara sistema. Tu ir tavo pasąmonė yra uždara sistema. Riba, ties kuria tu jau to nebesuvoki, tau pradeda atrodyti, jog čia jau yra trečiųjų asmenų įsikišimas.

Kas yra už tos uždaros sistemos, ar tai jau išties yra nebe uždara sistema, ar tokia pat sistema kitoje tokioje pat sistemoje (sistema sistemoje), manau, jog be fizikos pagalbos atsakymo nerasime. Nors... kas čia žino. Aš apie tai dar negalvojau.

Aš sąmoningai naudoju vaikiškos vaizduotės terminologiją. Nes tada labiau išsigrynina vaizdas, esminis karkasas. Kai tu jį jau matai, gali jį apkabinėti moksliniais terminais, jei nori mandresne atrodyti Čia jau pagal skonį ir poreikį

Bet, kai aš perskaitau tiradą iš begalės mandrų nukopijuotų terminų, o taip pat matau kituose postuose to žmogaus intelektualinį potencialą ir žinias, akimirksniu tampa aišku, jog jis tos tirados nėra pajėgus suprasti iki galo, o tai reiškia, ir suvokti. Nes suvokimas yra aukštesnė kategorija, už supratimą.

O kai jau keli pradeda vienas su kitu persimetinėti tokiomis tiradomis, tada vaizdas man jau primena komediją.

Bet pabandyk įsikišti ir nutraukti šį rimtą žaidimą
Reakciją puikiai numatai ir esi pasiruošusi jos priėmimui
Tada jau pažaidi ir tu

„Jis paaukoja savo sveikatą, kad užsidirbtų pinigų. Tada, aukoja pinigus, kad atgautų sveikatą. Ir tada jis taip nekantrauja dėl ateities, kad net nesimėgauja dabartimi. Šitaip jis negyvena nei ateityje, nei dabarties momente. Jis gyvena taip, lyg niekada nemirtų ir miršta niekada negyvenęs" – Dalai Lama, apie tai, kuo jį stebina šiuolaikinis žmogus.

(Citata paimta is blogo nuorodos, kuria idejo malram)

Taip, Elysa, afirmacijos turi būti suvokiamos būtent žmogui, jas kartojančiam
O aš noriu, kad pasąmonės informacija pateikiama man per sapnus būtų kuo suprantamesnė būtent man.
Atvirai sakant folosofijų ir ilgų išvedžiojimų nemgėstu,kaip tik mėgstu , kad viskas būtų pateikta aiškiai ir konkrečiai.
Ir vaikus raginu išmokti kalbėti, reikšti savo mintis labai aiškiai. Nes būna taip, tarkime yra žmonių kompanija, pokalbis kokia nors tema, visi kalba, diskutuoja, ir įvyksta bereikalinga karšta diskusija dėl tų pačių dalykų, du žmonės teigia tą patį, bet kadangi nemoka aiškiai išreikšti savo minčių, kol prieina suvokimo, kad abu teigia tą patį, kiti jau būna pradėję nervintis.
Dar blogiau, kai visi kalba viena tema, o atsiranda koks nors, kuris dar vis lyg pats su savimi kalbėdamas teberutulioja jau baigtą temą, arba išvis pradeda kalbėti apie lankas..tarytum kitų net nėra, ir jis net nesuvokia poklabio esmės.
Todėl, norėdama kuo aiškesnės informacijos ir aš noriu susikalbėt su pasąmone savo, kad teisingai interpretuočiau jos pateikiamą info. Ką nors įtemptai mąstydama galiausiai paprašau pasąmonės,kad kai ji man atneš atsakymą, tebūnie jis aiškus ir neabejotinas.

Galvoju, jei kalbėti vaikiškos vaizduotės kalba, yra analogija-

- kaip žmogų pradžioje stebi, ar galima juo pasitikėti, taip ir savo pasąmonę.
Pradžioje stebi žmogų, ar galima juo pasitikėti, po to kur kas mažiau skiri dėmesio jo teiginiui perpatikrinti, kol galiausiai kai ką priimi vos ne besąlygiškai. Jei po to kur nors išlenda to besąlygiško priėmimo kliurka, grįžti į pradinę stadiją.

Ir skirtumas-

- žmogus, įgavęs pasitikėjimą, gali pradėti tuo piktnaudžiauti. Pasąmonė gi šitaip nesielgs. Nes tu ir tavo pasąmonė yra vienis, tai būtų tas pats, jei pati sau kenktum sąmoningai.

Čia veikia jau konkrečiai tavo protas. Pasąmonė yra naktinis paukštis. Kaip Drakula Kodėl pasąmonė siejama su sapnais? Arba sapnai yra pasąmonės sudedamoji dalis? Kodėl sakoma, kad dienos sapnas nieko nereiškia? Arba net sakoma, kad reikšmingas yra tik pirmasis nakties sapnas (štai dėl tokių kalbų aš nesu tikra. Gal taip, o gal ir ne... ).

Arba kaip toje dainoje....

"....aš rudeninis, paukštis rudeninis...."

"....aš naktinis, paukštis naktinis..."

Bet tavo protas taip pat nėra visiškai kvailas. Tik jis yra pasiduodantis visokioms ydoms...ką mes įvardijame neigiamomis linijinio proto savybėmis. Ir jautrumas jo silpnesnis. Lokatoriai prastesnės kokybės
Papildyta:
Na va, ne į temą Juk nebūčiau dabar pasiieškojusi to rudeninio paukščio
Gal šalia jo dar kas yra? Kol kas nepastebėjau...

http://www.youtube.c...h?v=JenYJnFXRxU

Ne, suklydai, ne pikteju as As tik gereju
Papildyta:

O gal nereiketu? jau rase temoje - atsargiai su norais.

aš apgalvoju savo norus jei turiu norų, noriu,kad pildytųsi

Yra...

"...ant savo skausmo kasdienybės...."

Tai yra tas pats, ką yra parašiusi Spalvota diena savo poste, ir kurį aš nutempiau į tą košę, ir dėl ko aš buvau susimovusi.

Bet tai galioja tik ateities sapnams, arba išsipildantiems(nesvarbu, ar greitai, ar ilgu tęstiniu laikotarpiu).
Ir žinau, kodėl susimoviau. Prisiskaičiau aš čia apie tą linijinį protą, išmokau išlikti rami net sudėtingose situacijose. Taigi, aš jaučiuosi rami, atrodau rami, ir man atrodo, kad aš išties esu visiškai rami. Bet pasąmonės taip paprastai neapgausi. Ji suvokia, kad pagalba tau nepakenks. Ir pagelbėja tokiu būdu, kad kuo mažiau tave apkrautų bereikalingais rūpesčiais - ne kokią dainelę ar eilėraštuką mesteli - o aiškų vizualinį vaizdą sapną.

Įvairios mintys iš knygos „Paslaptis“ (The Secret):
1. Pritraukimo dėsnis sako, jog kaip panašūs traukia panašius, taip ir kylant minčiai atsiranda daugiau panašių į ją minčių. Jei jus supa pozityvūs žmonės, pradedate jausti jus palaikančią pozityvią energiją.
2. Dabartinės mintys projektuoja jūsų gyvenimą ateity. Tai apie ką dažniausiai galvojate ar į ką daugiausiai sutelkiate dėmesį, pasirodo kaip jūsų tikras gyvenimas, tarsi išpranašautumėte sau ateitį.
3. Mintys yra magnetinės ir turi tam tikrą dažnį. Kai jūs galvojate, mintys siunčiamos į visatą. Vėliau grįžta pritraukdamos panašaus dažnio dalykus atgal.
4. Neįmanoma vienu metu blogai jaustis ir turėti gerų minčių.
5. Kai jaučiatės blogai, jūsų savijautai būdingas dažnis pritraukia daugiau blogų dalykų. Priešingai, kai jaučiatės gerai, pritraukiate daugiau gerų dalykų.
6. „Paslaptingi pagalbininkai“, tokie kaip malonūs prisiminimai, gamta ar jūsų mėgstama muzika, gali pakeisti jūsų jausmus ir esamą dažnį akimirksniu.
7. Meilės jausmui būdingas didžiausias dažnis, kokį galite skleisti. Kuo didesnę meilę jūs jaučiat ir skleidžiat, tuo daugiau įgyjate galios. The Beatles muzikantai yra pasakę „Meilė, kurią jūs gaunate, prilygsta tai, kurią jūs sukuriate“. Saulei nereikia žmonių pagalbos, jog ji kaistų. Taip ir žmogui nereikia kito žmogaus, kad jo meilė stiprėtų
8. Dėkingumas yra galingas įrankis galintis pakeisti energiją ir gyvenimą į gerą. Kuo daugiau žmogus jaučiasi dėkingas, tuo daugiau atsiranda dalykų už kuriuos jis gali padėkoti.
9. Pradėkite savo dieną įsivaizduodami kaip norėtumėt, jog ji praeitų. Taip darydami jus sukursite iš anksto apgalvotą gyvenimą.

Kūrybos procesas padeda sukurti tai ko norite. Tam reikalingi trys žingsniai.
Pirmas. Prašymas (visatos, Dievo, „aladino“) tai ko norite suteikia galimybę išsiaiškinti ko iš tikrųjų norite.
Antras. Tikėjimas apima veikimą, kalbėjimą ir galvojimą, jog tai ko norite, jau turite. Kai jus pasiekiate tinkamą dažnį, pritraukimo dėsnis leidžia jums sutikti pozityvius žmones, atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir aplinkybėm.
Trečias. Gavimas apima jausmą, kuris kils, kai jūsų noras bus patenkintas. Gera savijauta dabar, suteiks jums tinkamą dažnį, kad tai ko norite gautumėte ateity.

http://www.yogathera...-paslaptis.html

Aišku, nieko naujo, bet kartojimas mokslų motina
Papildyta:
o čia gal kam įdomu apie vaizduotę:

http://www.train4cre...937775559870000

Bet ne vien nemoka išreikšti, gali nemokėti ir priimti. Čia situacija negali būti vienareikšmiška.

Aš tik parodžiau savo kartais išsakomą teiginį, jog į tą pačią vietą(tikslą) veda daug skirtingų kelių.
Pvz. vienas tik braižo, kitas tik skaičiuoja, trečias daineles klauso, ketvirtas stebi, kuris geriausiai skaičiuoja.... penktas naudoja miksą... Ir visi gali pasiekti tą pačią vietą, tą patį tikslą, tą patį rezultatą.
Bet iš tos kompanijos daugiausiai akis draskys tas, kuris vien braižo, ar skaičiuoja.
Ir susidarys situacija, kokią tu aprašei

Ir kudakuoti apie ne į temą dažniausiai pradeda tie, kurie turi prastą vaizduotę, arba linijinį (gal net taškinį) mąstymą. Linijinio mąstymo negalima painioti su linijiniu protu. Tai skirtingi dalykai, tik pavadinimai panašūs.

Ir čia jau nebebus nemoka aiškiai reikšti minčių.

Aš jau anksčiau kažkur buvau parašiusi, jog žmogaus teiginiai "kalbi ne į temą", "rašai ne į temą" man daug ką pasako apie žmogų.

Tik tai taip pat nėra visiškai vienareikšmiška. Jei žmogus pradeda savaitę ginčytis, nukrypsta nuo temos tiek, kad galiausiai net pamiršta, dėl ko pradėjo ginčą.... faktas, kad nenormalu. Tačiau tai taip pat linijinio mąstymo požymis. Jei šis ginčas prasideda dėl šalutinės šakos.