QUOTE(malram @ 2013 01 31, 16:16)
Įvairios mintys iš knygos Paslaptis (The Secret):
1. Pritraukimo dėsnis sako, jog kaip panašūs traukia panašius, taip ir kylant minčiai atsiranda daugiau panašių į ją minčių. Jei jus supa pozityvūs žmonės, pradedate jausti jus palaikančią pozityvią energiją.
2. Dabartinės mintys projektuoja jūsų gyvenimą ateity. Tai apie ką dažniausiai galvojate ar į ką daugiausiai sutelkiate dėmesį, pasirodo kaip jūsų tikras gyvenimas, tarsi išpranašautumėte sau ateitį.
3. Mintys yra magnetinės ir turi tam tikrą dažnį. Kai jūs galvojate, mintys siunčiamos į visatą. Vėliau grįžta pritraukdamos panašaus dažnio dalykus atgal.
4. Neįmanoma vienu metu blogai jaustis ir turėti gerų minčių.
5. Kai jaučiatės blogai, jūsų savijautai būdingas dažnis pritraukia daugiau blogų dalykų. Priešingai, kai jaučiatės gerai, pritraukiate daugiau gerų dalykų.
6. Paslaptingi pagalbininkai, tokie kaip malonūs prisiminimai, gamta ar jūsų mėgstama muzika, gali pakeisti jūsų jausmus ir esamą dažnį akimirksniu.
7. Meilės jausmui būdingas didžiausias dažnis, kokį galite skleisti. Kuo didesnę meilę jūs jaučiat ir skleidžiat, tuo daugiau įgyjate galios. The Beatles muzikantai yra pasakę Meilė, kurią jūs gaunate, prilygsta tai, kurią jūs sukuriate. Saulei nereikia žmonių pagalbos, jog ji kaistų. Taip ir žmogui nereikia kito žmogaus, kad jo meilė stiprėtų
8. Dėkingumas yra galingas įrankis galintis pakeisti energiją ir gyvenimą į gerą. Kuo daugiau žmogus jaučiasi dėkingas, tuo daugiau atsiranda dalykų už kuriuos jis gali padėkoti.
9. Pradėkite savo dieną įsivaizduodami kaip norėtumėt, jog ji praeitų. Taip darydami jus sukursite iš anksto apgalvotą gyvenimą.
Kūrybos procesas padeda sukurti tai ko norite. Tam reikalingi trys žingsniai.
Pirmas. Prašymas (visatos, Dievo, aladino) tai ko norite suteikia galimybę išsiaiškinti ko iš tikrųjų norite.
Antras. Tikėjimas apima veikimą, kalbėjimą ir galvojimą, jog tai ko norite, jau turite. Kai jus pasiekiate tinkamą dažnį, pritraukimo dėsnis leidžia jums sutikti pozityvius žmones, atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir aplinkybėm.
Trečias. Gavimas apima jausmą, kuris kils, kai jūsų noras bus patenkintas. Gera savijauta dabar, suteiks jums tinkamą dažnį, kad tai ko norite gautumėte ateity.
Na viskas gražu, puiku, teisinga galbūt...
Bet štai kokia man kilo mintis. Kiek man yra tekę nusipirkti knygų, užkibus ant gražaus, prasmingo pavadinimo, visada baigtis buvo vienoda. Užverčiau knygą - bet nelieka nei gilesnių minčių, nei ką papasakot kitam norėtųsi, nei gilesnius pamąstymus sukelia. Kiekvienas sakinys pamokantis, bet nieko realiai neišmoksti.
Tarytum gyvybės nėra, gyvenimo nėra.
Yra tai tekę skaityti ir lygiagrečiai su kažkuo. Uždaviau tokį pat klausimą. Nuomonės sutapdavo. Taigi, nurašyti vien savo kvailumui nebegalima.
Ir, tarkim, knyga kokio gero autoriaus, be jokių pamokymų, o išsifiltruoji puikių pamokančių minčių, jei dar kur kažką analogiško perskaitai ar išgirsti, tai net įsilieja į tavo gyvenimą. Žodis tampa kūnu.
Ir štai, jei aš dabar prikibčiau prie tavęs dėl kokio nors punkto, mes jį išnarstytume po kaulelį (
), teiginys įgautų gyvybės, priartėtų prie realaus gyvenimo.
Barti gautume abi, bet ir aš, ir tu, gal dar kas tuo pačiu ir kažką gautume. Skaitymas nesibaigtų vien perskaitymu.
Aš nesiūlau to dabar daryti. Tik patį principą pastebėjau. Kodėl savo išmąstytos, pastebėtos mintys realiai dalyvauja mūsų gyvenime. Jei tą patį po to perskaitai kažkur, pagalvoji, jog tai, pasirodo, išties taip yra. Na, čia gaunasi "susitikau pats su savimi", čia viskas aišku.
Bet kodėl kartais po gražių, puikių, pamokančių, saldžių tekstų būna pojūtis, jog tarytum "vanduo nuo žąsies"...
Ir nėra taip, kad absoliučiai niekur "nesusitiktum pats su savimi". Bet gyvybės nėra. O tada ir rezultato.
nors atrodo viskas zinoma... bet kartojant ir prisimenant, tarsi uztvirtiname tai... ir vis neleidziame pasamonei tinginiauti... 
Aciu!
Ir nebus ten nukeliaujama ne i tema 
