Kuriamoji vizualizacija

gal įdomu bus paskaityti
http://ekstremalusis.../13/blogo-menuo

pakėlė nuotaiką "Pirmas žingsnis – akimirkai nutildyk visas mintis savo galvoje.

(taip, net ir tokiems valingiems sutvėrimams kaip Tu ir aš, ši užduotis ne visada yra tokia lengva. Nesijaudink, tuoj baigsim).

Antras žingsnis – pabandyk nuspėti, kokia bus Tavo kita mintis.

Neskubėk.

Pavyko?

O gal vietoje to, atsirado pirmajame žingsnyje taip norėta tyla? "
o šita vieta net prajuokino

Šis sakinys mane grąžino į kažkada man kilusią mintį.
Neskaičiau aš šios temos visada, kartais bakstelėdavau pelę kokiame nors fragmente, nesusivokdavau, kas čia vyksta, tuo ir baigdavosi. Tačiau kartą pataikiau į vietą, kai mergina dėstė savo problemą, jog jai sunku gyventi, kadangi visiškai neturi pasitikėjimo savimi. Priežastis - vaikystėje tėvai jos visiškai nevertino, kas ir suformavo šią problemą.
Problema rimta, priežastis aiški. Žinant priežastį, būtina bandyti problemą pašalinti. Ir patarimai jai buvo gana teisingi.
Tada pirmą kartą suvokiau šios temos prasmę ir reikšmę.

Ko gero, nėra abejojančių, kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi psichologija ir tikėjimas. Placebo - 50 proc. veikimas pripažįstamas standartiškai, kai kuriais atvejais net iki 70 procentų.

Taigi, galia milžiniška.

Tačiau kaip tą galią išnaudoti? Kaip nenueiti klystkeliais?

Bet kokios žinios, net ir puikiausiai įvaldytos, turi savybę pasimiršti. Jei tų žinių nepervedi į pajautą. Susiformavus pajautai, gali ilgą laiką pasitraukti nuo tų žinių naudojimo, ir, reikalui esant, vėl kuo puikiausiai į jas įsijungti. Tarytum nebežinai, nebeprisimeni, prisidarei spragų tose žiniose, tačiau, susikaupus ir susikoncentravus, kuo puikiausiai viską atstatai.
Analogija kalbų mokėjimui. Ilgą laiką kalbos nenaudojus, pradžioje atsiranda žodžių trūkumas. Jis atsistato savaime.

Taigi... kelias į pajautą yra ilgokas. Su daug iškylančių minčių ir klausimų, gal būt net a la ne į temą. Pats žmogus tuo metu negali žinoti, kas yra į temą, o kas ne į temą.

Taip pat šioje temoje buvo rašoma, jog žmogus nevaldo jam kylančių minčių. Galvoju, jog taip ir yra. Kodėl taip yra, atsakymą rasti nėra sudėtinga. Bet nenukrypkime dabar į šoną, priimkime tai kaip faktą.
Begalė minčių ir klausimų ne į temą iš tiesų yra substancija, iš kurios vėliau susidėlioja mozaikos detalė, reikalinga visam vaizdui susidėlioti. Dar nežinai to, bet neneik, leisk toms mintims, kurių tu nevaldai, lietis iš tavęs. Jei nori pasiekti tikslą.

Kliūčių bus begalė. Bet čia reikia susidėlioti prioritetus. Prioritetų susidėliojimą taip pat reikia būti persivedus į pajautą. Pasiuntė tave kas nors kur nors - ar prioritetas yra tas pasiuntėjas, ar tavo tikrasis tikslas?

Argi ne tas pats su sapnais? Galima metų metais rašinėti ir skaitinėti tą patį per tą patį, arba net visą gyvenimą, drebinti kinkas, susapnavus iškritusį dantį, susapnavus mirusį žmogų, laukti nelaimės... O galima suvokti visą tą mechanizmą, paskyrus tam kažkiek gyvenimo laiko, ir turėti sau puikų pagalbininką pasąmonės vaidmenyje. Pasąmonė ir šiaip yra geranoriška žmogui, tačiau galima su ja bendrauti kur kas betarpiškiau, net dialogo formoje. Suprimityvintą kalbą šioje vietoje naudoju sąmoningai.

Pasirinkimas yra mūsų valioje. Visi pasirinkimai ir visada būna mūsų valioje.

Sakyciau, tikslus apibudinimas

Šio sakinio atsiradimas yra tikslus apibūdinimas.

O ko, supranti ir pati.

O kad taip pro šalį šovei - arba tai spontaniška reakcija, arba....
Prie daugtaškio gali būti ne vienas paaiškinimas.
Bet šiuo konkrečiu atveju manęs tas paaiškinimas nedomina.

Nuostabios isvados, netgi verta butu ikelti temos pradzioje. Iskart atkristu esmines abejones ir kai kurie svarus klausimai.

Sutinku, taiklus suvokimas

pasidžiaugsiu savo galiom vakar išsilaikiau paskutinį egzaminą važiavau atsipalaidavusi,kad bus gerai,kaip visad..ir gavau testą iš 20 klausimų nė vieno nesupratau tada susikaupiau ir sau pasakiau,viskas bus tikrai gerai,kaip visada. Pasąmonei liepiau parodyt viską,kas tik įmanoma,tiesiog spėjimo būdu... ir vat, rezultatas- iš 20 klausimų, teisingai atsakiau net 10 mažokai? betgi teorijos to dalyko net nebuvau gavusi..sąvokas ir teorijas mačiau pirmąsyk.. tai 5 bent jau užsidirbau bet kuriuo atveju.. bet kadangi, visš rezultatai buvo prasti, visiems pakėlė pažymius ir aš gavau 7. Kadangi tai deadmasis pažymys,tai rezultate gausiu gal net ir 9
STEBĖTINA TAI,kad visi kiti tai netgi mokėsi... o aš vat taip, ir iš visos grupės pagal darbo teisingumą likau antra Čia ne uždaviniai, kuriuos reikia suprasti, tik pavyzdys, kad pasąmonė gali tikrai padėti bent jau testą gan neblogai atlikti,tik reikia ramiai pasitikint viską padaryt.

Sveiki gyvi,
o pagaliau pati ėmei į temą rašyti ir dar visai neblogai
Labai norėčiau užjudinti sapnų temą, bet tam skirtose temose nelabai galiu, nes ten renkasi perdaug viską nuvertinančių, tokių sakyčiau nerealių žmonių. Nerealių ta prasem, kad kito sapnai jam po barabanais ir jie tai išsako. Atseit negalvok, nieko čia nereiškia ir pan. O jie labai reiškia. Suprantu kad galima pasirinkti teigiamą pasirinkimą, jei sapnuoji kažką labai reikšmingo, bet ką tai duos? Na, tam tikru atveju galbūt kažkaip praregėsi, kažkam dar užkiris kelią, betgi viskas gyvenime kas gyva yra mirtinga. Kaip tam užkirsi kelią? Nesąmonės. Pvz. prieš vieno mūsu šunelio mirti artimas žmogus sapnavo sapną, kad stovi sode ir mato išlaužytas avietes. Taip sapnavo net ne vieną kartą. Gerai, galima netgi atgręžti sapną. Kadangi sapnavo savo sodą, galima į jį nuvažiuoti ir pagloboti tas avietes, paremti, aprišti, patręsti, tiesa? Bet kas nuo to pasikeis, jei tai rodė mirtį ir mirtis vistiek atėjo. gerai, sakysime, kad galima buvo kažkaip įžvelgti šunelio ligą, kažką daryti iš karto, bet sapne šunelio nebuvo, o buvo avietės. kaip žinoti, kad tai aplamai bus mirtis, gal tik kažkokia nelaimė, vargas koks nors. Išvijus sapną ir netgi užkertant jam kelią realybėje, šiuo atveju šunelis vistiek mirtų, nes realus aviečių paglobojimas nebūtų netgi placebo ir tikrai nepaveiktų niekaip šunelio sveikatos.
Tai tik vienas pavyzdys. Į sapnus ir pasąmonę žiūrėčiau labai rimtai ir mane tiesiog labai užerzina žmonės, kurie vaikšto per temas ir kitų sapnus menkina, niekina, maždaug atsipalaiduok, tai nieko nereiškia. Galbūt, kai matai avietes, tai nežinai ką jos rodo, tai įtampa nepadės, bet jei tave šaukia mirusysis, krenta dantys su kraujais ar pan., tai reikia labai pagalvoti, netgi labai.
Jei aš būčiau vieną dieną neatstūmusi pasąmonės, tai nebūčiau papuolusi į didelę avariją, kuri man galėjo baigtis itin tragiškai ir neberašyčiau čia su jumis. Aš irgi taip kvailai bandžiau atsipalaiduoti ir sakyti: nesąmonė, išprotėjau matyt, pervargau nuo vargų. O pasąmonė tiesiog viską parodė kaip man bus. Būčiau paklausiusi, būčiau to nepatyrusi.

Dziugu, kad tokas rysys su pasamone
Bet tikiuosi tu ne kokia busima gydytoja, kai spejimo budu diagnoze nustatinesi?
Gal visgi pasimokyk nors kiek del bendro issilavinimo

įdomus sutapimas, kad šįryt galvojau apie sapnus, ir vat viena užsiminė,parašė...
įdomu, ką reikštų ant rankos nešioti sapne didelį mylimojo auksinį laikrodį? kažkodėl manau, kad kai sapno pojūtis malonus, tai ir reikšmė trubūt tokia pat.. stengiuosi su pasąmone susitarti, kad jos sakoma informacija man būtų kuo aiškesnės simbolikos..

iškeliu

Vieną sykį tėvas su sūnumi vaikščiojo po kalnus.
Staiga sūnus paslydęs nukrito, stipriai susimušė ir suriko „AAAAAAAAAAAAA-aaaaaaaaaaaaaaa!“
Ir labai nustebo, išgirdęs balsą, sklindantį kažkur nuo kalnų, kuris atkartojo:
„AAAAAAAAAAAAA-aaaaaaaaaaaaaaa!“
Deginamas smalsumo, berniukas sušuko: „Kas tu?“
... Ir išgirdo atsakymą: „Kas tu?“
Tada jis sušuko: „Tu mane stebini!“
Balsas jam atsakė: „Tu mane stebini!“
Supykęs dėl tokio atsakymo, jis iškošė: „Bailys!“
Ir pasigirdo atsakymas: „Bailys!“
Jis pažvelgė į tėvą ir paklausė: „Kas čia darosi?“
Tėvas nusišypsojo ir pasakė: „Sūnau, stebėk!“
ir sušuko: „Tu – čempionas!“
Balsas atsakė : „Tu – čempionas!“
Berniukas buvo priblokštas, bet taip ir nesuprato esmės.
Tada tėvas jam paaiškino:
„Žmonės tai vadina aidu, bet iš tiesų tai – pats gyvenimas.
Jis sugrąžina mums visa, ką mes padarome arba pasakome.
Mūsų gyvenimas – tik mūsų pačių veiksmų atspindys.
Jeigu tu nori matyti pasaulyje daugiau meilės, sukurk meilę savo širdyje.
Jeigu tu nori, kad tavo komanda būtų produktyvesnė, gilink savo paties kompetenciją.
Šis ryšys egzistuoja visur, visuose gyvenimo aspektuose.
Gyvenimas visad grąžina mums viską, ką mes jam duodame“.
MŪSŲ GYVENIMAS – TAI NE ATSITIKTINIŲ APLINKYBIŲ DARINYS. JIS – MŪSŲ ATSPINDYS.

dziaugiuosi , neapsakomai dziaugiuosi

neimanoma visko perskaityt, ypac galybe teorijos kimst i galva ir net neverta.
bendram issilavinimui reikalingos kitokios knygos, o ne mokslininku teorijos ir paini terminija
dinazauryt, daraisi pikta, truputi, tai mane liudina. kai zmogus pikteja, reiskia jam kazko truksta, yra vidinis nepasitenkinimas (zinau pagal save) net ir sis etapas praeis, su visom savo nuotaikom