Kuriamoji vizualizacija

O kokia tada prasmė ateiti būtent į šią temą ir pareikšti "nesąmones jūs čia visos darot"? Taigi ėjai ir praėjai, jei jau pačiam atrodo neaktualu. Ar ne?

Sveikos, čia ankstesnėse temelėse radau Nuotaikai pakelti
Užsakymas

Vyras važiuoja miesto transportu į darbą. Jis piktas ir niūrus, ir jo mintys tokios pat: “Gyvenimas – šlamštas… , žmona – bjaurybė…, visi žmonės – priešai…”
Už vyro nugaros stovi angelas su užrašų knygele ir užrašo: “Gyvenimas – šlamštas, žmona – bjaurybė, visi žmonės – priešai.” “Kaip keista – pagalvoja angelas, – vėl tas pats! Ech…! Bet ką padarysi: jei užsako, reikia vykdyti…”

Nuostabi sekmes istorija http://www.balsas.lt...mpaign=naujiena

"„Buvau karūnuota geriausiu fitneso modeliu Europoje ir penktąja pasaulyje! Tą patį mėnesį nuostabiose vestuvėse Las Vegase ištekėjau už savo svajonių vyro,– sėkme džiaugėsi K. Sephton. – Mintis yra galingas dalykas – ir pozityvaus mąstymo daromi stebuklai neturėtų būti nuvertinami“, – tvirtino ji.

taip, daug darbo ir puikios mintys. įkvepia

Aš galvoju, kad, jei gerai išmanai kažkurią sritį ir gerai joje orientuojiesi, negali būti nepatogių klausimų, į kuriuos negalėtum atsakyti.

Kai į klausimus neatsakoma, siunčiama eiti kur nors kitur, ir susidaro tokios situacijos.

Ir, kas man gana įdomu pasidarė, kad mano vaiko protelis (poterių klausimu) padarė tokias pat išvadas, kokias daro ir dabartinis mano protas.

Labas rytas.

Siuo klausimu nesutikciau. Gali ismanyti, buti apsiskaites, bet neprivalai niekam nieko irodineti, aiskinti nuolat ta pati, kai informacija panoseje. Tai tavo asmeninis pasirinkimas ar tu tarnausi tam, kuris, zvelgdmas pavirsutiniskai, nepasirenges matyti giliau. Bet velgi, jeigu zmogus uzklysta i tokia tema, tai neatsitiktinai. Na kartais uzklysta ir del menulio faziu : )))

Siandienos afirmacija: As ir visata esame viena. Ji rupinasi manimi, o as savo ruoztu jai tarnauju.

Galbūt žmonės forumuose pavargsta nuo kvailokų klausimų. Jei žmogus teigia, kad tarkime 2 dienas studijavo šį dalyką ir vistiek ateina bei pareiškia, jog tai nesąmonės, tai tiesiog švelniai tariant mažų mažiausiai stebina. Nenoriu čia keltis ar rodytis viršesnė, bet man užteko pamatyti šios temos pavadinimą ir jau kylo minčių apie ką ji maždaug, tada užeiti į šią temą ir galutinai suprasti bei prisiminti keliolika savo gyvenimo faktų, kad tai sau pasitvirtinti. Juk niekas čia tuštutiškai neprašo tik rožinių telefonų ar kurpaičių. Įdomu kaip savo darbu ir savo pinigais įmanoma nusipirkti sveikus vaikus, sveikus augintinius, gražius juos galų gale. Įdomu kaip tai padaryti su tam tikromis vyro savybėmis? Juk net iš pažiūros labai rimtas ir geras žmogus gali savyje slėpti kokių nors blogio sėklų, kad gali vėliau labai įklimpti. Įdomu kaip sportininkui būti šlovės viršūnėje kuo daugiau, kai kiti taip pat tokie patys tikslo siekėjai ir galiūnai? Kaip jam tarkime vien tik savo jėgomis pasiekti ralio galą, jei kelyje neturint sėkmės ir susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms galima net žūti apvirtus, užsidegus, susitrenkus. Normalu yra norėti išgyventi, o ne mirti. Taip, normalu yra norėti savo gyvenime sėkmės, malonės, norėti mažų ar didelių stebuklų, norėti išmokti suprasti savo pasąmonę ir jos galią, kuri labai galinga. Užtenka prisiminti mokyklą ir visokius kontrolinius darbus. Pasąmonė visuomet dieviškai pagelbėdavo ir pasakydao teisingą uždavinio sprendimo variantą, kai tuo tarpu pasiklausius proto, jis juodai nugrybaudavo, ko pasekoje žymiai mažesnis balas.
Jei kam nors čia marazmai, nesąmonės, tai tikrai durys atviros kad išeit ar uždarytos prieš nosį, kad čia nelyst, nes kam tuomet drumsti ramybę kitiems, jei pačiam tai yra šitaip svetima?

Aš galvoju, kad klysti atsakinėjant ar mąstant, nėra nieko blogo.

Baimė suklysti atsakinėjant, ar baimė mąstyti - jau yra blogai.

Ir pasiuntimai kitų dalyvių toliau, ar kur nors kitur, ir yra būtent tokios baimės išorinė išraiška.
Tie siuntinėjimai forumuose yra gana dažnas reiškinys. Gyvenime juk taip beveik nebūna. Nes gyvenime mes matome žmonių akis, matome, su kuo bendraujame. O forumuose susirenka labai marga publika. Marga ir žiniomis, ir intelektu, ir patirtimi. Galiausiai, ir charakteriais.

Nebuna? : ))) Elysa tu sikart kaip is medzio iskritusi Oje kiek sykiu gyvenime zmones vieni kitus tolyn siuncia, raukosi vaiposi...bet yra ir nuostabiu zmoniu.
Kaip gyvenime taip ir forume. Ir viskas marga kaip tu sakai

Sveikos
aš vis su rastais ankstesnėse temose perliukais žinau,kad reta ten ką bepaskaito, yra tikrai vertų dalykų,puikių pavyzdžių..
Tikiuosi,kad autorė nepyks, nukopijavau jos postą jums iš naujo.
Čia buvo Pepilotos postas,pasklebtas prieš pora metų.

Cia apie noru paleidima kazkas klause. Is savo patirties galiu pasakyt, kad ta nereiskia, jog turi nustoti noreti. Tiesiog turi moketi buti laiminga ir be to, ko taip norisi. kai ko nors nori taip, kad net isgyveni neigiamas emocijas del to, tai tikrai ta norima atstumi. O kai nori ir svajoji budama laiminga DABAR, tai trauki.
Tuo isitikinau pati. Atrode, kad labai noriu pastoti. Net buvau nustojus normaliai gyventi - juk as nieko negaliu planuot, nes gal si menesi pastosiu ir t.t. Galiausiai tas noras pavirto i desperacija, kai kitu nestumai liudino, kai atrode, kad mums kazkas netaip ir t.t. Galiausiai pavargau nuo laukimo ir nusprendziau, kad ir be vaiku galiu buti laiminga. Toki palengvejima pajutau, kad nemoku papasakot. Vis dar galvojau, kad tureti vaikeli butu didelis dziaugsmas, bet kartu buvo toks aiskus suvokimas, kad galiu but TIKRAI laiminga ir be to. Nors siaip esu visada pozityviai nusiteikus, tai atradus po ildo laiko pasijutau 100% laiminga. Pradejau kurti ateities planus, kuriuos taip atideliojau del galimo nestumo. Pastojau is karto Buvau soke. Gal ta atrodys juokingai, kai taip ilgai planavom, bet po to, kai as jau susitaikiau, kad ir be to galiu buti laiminga, viskas buvo tarsi didelis netiketumas Visada "zinojau", kad mano nestumas bus lengvas. taip ir yra. Uz dvieju sav. turiu gimdyt. Dabar belieka uzsisakyt lengva gimdyma, ka ir darau . Tai tokia istorija apie noru paleidima

Sekmes visoms kuriancioms savo nuostabu gyvenima

Dar pridesiu, kaip man pavyko savo didziuosius norus paleist (cia as apie vyra ir vaikeli). Tiesiog imi ir apgalvoji "blogiausia" varianta. O kas butu jei vis delto niekada nepavyktu tureti to, ko noriu? Ir kai gerai pagalvoji, taigi nesizudytum. Ir ateina suvokimas, kad taip desperatiskai noreti yra tiesiog beprasmiska, nes taip visas gyvenimas gali praeiti benorint. O kai pabandai isivaizduot kas butu, jie tai niekad neatsitiktu, suvoki, kad gyventum toliau, nes ir be to dodziojo noro yra daugybe dalyku, kuriais gali dziaugtis! Tai kodel jais nesidziaugti dabar??? Mano atveju, tai 100% suveike.

Aš pastebėjau tokį dalyką. Skirtingi žmonės pasikeisdami dėl riboto knygų kiekio skaito tas pačias knygas. Tuo metu aplinka, sąlygos, įvykiai plius minus visų panašūs. Ir toje pačioje knygoje skirtingi žmonės atkreipia dėmesį į skirtingus dalykus. Vienas kažkokią esmę pamato viename, kitas - kitame.

Ir kuris gi teisus, kuris - ne?
Jei nuomonės nesutapo, pasiunčiau tą kitą toliau, ir ramybė. Pasakiau, ir šventa.

Bet yra galimybė pamatyti tame pačiame ir kitokias spalvas. Praplėsti pažinimą, suvokimą. Kuo daugiau žmogus mato spalvų, tuo spalvingesnis jo gyvenimas. Ne vien juoda ir balta, ar balta ir žalia (žiema ir vasara).
O tokia smulkmena, kaip pasiuntimas toliau ar kitur, atima galimybę tų spalvų pamatymo ar pajautimo. Bet užtat ramu. Esu teisus/teisi, nes tas pasiuntimas realiai ir atlieka tokią funkciją. Nesiūlau to priimti aklai, bet tiesiog pabandyk pastebėti tokias situacijas. Viskas bus kaip ant delno.

O ką jau bekalbėti, jei žmogus tą pačią knygą skaito skirtingoje aplinkoje, skirtingų savo gyvenimo įvykių fone, skirtingoje emocinėje būklėje? Bet vienas turi polinkį siuntinėti, o kitas - ne.

Ir tai visiškai neturi nieko bendro su įrodinėjimu. Paprasta diskusija nėra įrodinėjimas. O tuo labiau - privalau ar neprivalau įrodinėti.
Tai yra - noriu ar nenoriu daugiau spalvų savo gyvenime.

Elysa, siuntineja ne del nuomoniu skirtumo. O del to, kad tamsta nuolat rasai ne i tema. Apie tai, kas tau sauna i galva, kas tau asmeniskai idomu, pasakoji kaip ka googlinai,samprotauji kodel tau neatsakineja, rasineji beleka. O atejes paskaityti zmogus apie vizualizacija turi paskui ieskoti tarp tavo ilgu postu (ne i tema) sau reikalingos informacijos. Ir tai ne pirmas kartas ir ne pirma tema, kuomet taip elgiesi . O isvadu nepasidarai.
Papildyta:

Oho, kiek uzgriebei Man rodos Visatai dzin
O jau tas tarnauju tai..o kaip tu jai tarnauji?