Jūsų požiūris į žaislinius ginklus

"Vaikai nemasto apie saudyma kaip zudyma, taigi nesimoko zudyti"

Visiškai nesutinku. Jeigu jie savo žaislinio pistoleto nelaikytų žudymo įrankiu, tai "nepyškintų priešų", o šie nekristų ant žemės ir neapsimestų negyvais. Juk vaikas paėmęs žaislinį pistoletą su juo šauna, kažką žudo, o ne bando pakniebti blyno iš lėkštės... Jis labai gerai supranta, kam ginklas skirtas ir naudoja pagal paskirtį.

Keistas tas padaras žmogus: žudo, kad pavalgytų, žudo konkuruodamas. Nematau didelio skirtumo, kokiu būdu
Geraiu išžaisti, negu savyje tramdyti nuolat mamos užgesinėjamą "vulkaną" ir ploti rankytėmis, nusprendus, kad šis neegzistuoja.
Jei vaikai nežaistų šaudymo, kaip aš galėčiau paklausti, ar "pabaisai' , 'blogiečiui' skauda?

Tikrai igimta?O gal ismokta?
Siaip pritarciau, kad zmoguje potencija yra tiek visa ko graziausia, tiek visa ko blogiausia, bet kam ta blogi skatinti, auginti, ugdyti?

Butent, jei bus kazkokia faze, jei labai reikes lai pasaudo is pagaliuku, bet KAM PIRKTI?

Bet gal tikslingiau butu vaikams paaiskinti kas tie sautuvai,ka jie daro, kas yra nuzudymas ir mirtis ,kas yra karas. Ir visame tame fone dar noresis zaisti ta kara su vaikais? Vis tiek tai atrodo kaip linksma pramoga?

Tai kad mažesni vaikai nesuvokia mirties tragizmo. Mano keturmetis sako: sapnavau, kad berniukui A įkando kirmėlė ir jis numirė. Sakau: tai jo mamytė turbūt labai verkė, liūdėjo. Atsako: ne, jis tuoj pasveiko ir atsikėlė. Taip pat ir darželyje nesišaudančios mergaitės, bet matyt dalyvavusios laidotuvėse, atsigula ant grindų (numiriau) ir atsikelia. Ir savo sūnui, kiek bekalbėčiau (aišku, tik jam užklausus), kad mirtis yra pabaiga, jis vis tiek, atrodo, nesuvokia.

NU va jau atsisakiau zudymo del pavalgymo, tikiuosi del konkuravimo neprireiks zudyti, o butu baisu.
Ar tikrai tooooks jau didelis tas noras zudyti pas vaikus, kad butu ka tramdyti ir islieti ziadimu forma? :hmApraset kaip koki narkomanu poreiki narkotikams siaip nei vieno vaiko nesutikau su tokiu dideliu polinkiu i ginklus, vaikai labai greita randa labai ivairiu linkmu, geru zaidimu, reikai tik uzsiimti su vaikais kazka pasiulyti ,pamokinti ir maziau ziureti tokiu filmu.
O jei jau yra pas vaika labai stirpus domejimasis ginklais, saudymu, tada jau taip, kazkaip tevams reiktu pasistenkti ji pozityviau isreiksti, gal sudominti policininko karjera ar pan., bet vis tiek nepirkciau zaislinio, sautuvas yra rimtas dalykas, rimtiems ,suaugusiems zmonems, geriau nusivesti kur i tira pasaudyti su tikru, jei jau tokia situacija ar pan
O to paskutinio is vis nesupratau , o taip ismastyti nesaudzius eina? ar noretumet, kad i jus kas pataikytu ,kad isitikintu jums skauda ar ne?
Papildyta:

GAl del to ir nesuvokia, kad tai nera pabaiga. O gal niekas dar is artimuju neiskeliavo?
Nezinau kalbejau as su savo vaikais atrodo gana neblogai suprato, nesenai mire senelis(mano tetis), tai paaiskinau kas yra siela, kas yra kunas, kas buna kai sakom, kad zmogus mire, net filmuka toki per youtube ziurejom.
PAsakojau apie kara, kaip vaikai lieka naslaicias be tevu, kai jie zuva , kaip zmones pasimeta per kara ir t.t.(butent mano tetis augo vaiku namuose ,tair eikejo paaiskinti kodel). Is pradziu vaikai labai verke, nes labai mylejo seneli ir man buvo sokas ,kai tik isgirdau, paskui aisku susiemiau save i rankas ir viska ramiai pakalbejau, dabar jie zino, kad senelis cia siame gyvenime niekada neateis, bet gal kazkada vel gims kaip naujas leliukas ir vel gyvens, ir kad tas liudesys normalus, nes mes jo ilgimes, bet tai ne tragedija, nes gyvenimas kitokiom formom toliau tesiasi. Bet taip pat snekejom, kad iskeliauti i ana pasauly reikia tada, kai jau esi labai labai senas, todel reikia labai save saugoti, sveikai maitintis, kad tas kunas mums dar ilgai tarnautu .....

Papildyta:

Nu manyciau tokio amziaus vaikai ,kur vieni laksto po kiema jau turetu gana gerai suprasti zodzius, kuriuos vartoja. O ka jau baubus, vilkus, raganas tai jau galiam saudyti?

Jeigu jums atrodo zaidimas vandens sautuvais karsta diena mokymas zudyti, su jumis testi diskusijos nematau prasmes.

O del to, kad krenta ant zemes "pasauti" ir pan, tai bent jau mazi vaikai dazniausiai nesuvokia tokios mirties kaip pabaigos. Vyresni suvokia aiskia riba tarp realios mirties, karo tragizmo, ir zaidimo. Neatsakau uz visus, bet bent jau 2 berniukai apie kuriuos galvodama ta rasau.

O ar su bananais, ar su nupirktais sautuvais saudo, tai esminio skirtumo nera, taigi nematau prasmes nepirkt, jeigu vaikas labai nori.

Reikejo jums mane vaikystej sutikt. Turejau sautuvu, kardu, tanku, lektuvu. Aisku, nuolat tekdavo girdeti - tu gi mergaite, NEGRAZU laime, tevai nebuvo kazkokie pseudopacifistiniai ekstremistai.


Zodi zino, bet neturi informacijos. Panasiai kaip keiksmazodzius vaikai ismoksta.

Straipsni kazkada skaiciau psichologo, kad vaikams reikia vaizdinio, kad baimes objekta galima iveikti. Antraip nuo visokiu baimiu vaikai labai kencia.

būtent
Čia ir visos siaubo pasakos su pasibaisėtinais nužudymais. vaikas mėgaujasi naikinama netiesa, blogiu. Tai būtina išgyventi. Šimtmečius naudotas folkloras ne šiap sau kuriamas, bet sociumo saugumui. Palyginkit fragmentuotą požiūriais šiandienos sociumą ir sociumą prieš 50 metų - pilną siaubo istorijų ir pasakų, net romansai (turėję atspindėti meilės grožį) pilni kraupių siaubo ir žudynių scenų. Vat gyventi buvo saugiau taip įnirtingai siaubą ir žiaurumą vaizdiniais eksplotuojančioje visuomenėje. Kodėl?

Na ziuriu mane vaikysteje apibudintote, brolio ginklai-smagiausias zaislas, dar visokie po to obuoliu musiai, "apkasu" kasimasis smelyje uz kiemo tvoros (senelis apie kara kazka pasakojo, susizavejom ideja), priesu atakavimas gilemis, kastonais, "tankai" uzsidejus kartonine deze ant liemens ir ispjovus skyle sautuvams-priesu apkasu "okupacija", vandens sautuvai su vandeniu praskiestu raudonu guasu, kad atrodytu kaip kraujas, matytusi, kas nusautas... . Uzaugus-dazasvydis iki kol nusibodo melynes, dar neissipildziusi svajone mokytis sportinio saudymo i taikinius---------uzaugau taikesne nei dauguma, negalinti ziureti jokiu smurto scenu filmuose- neistveriu. Nei vienas zaidimu draugas neuzaugo mokantis zudyti . Del to ir niekaip nesuprantu is kur ta paranoja.
Papildyta:

Del pasaku idomiai- praeita vasara paskaitinejau didziaja pasaku knyga, kuria man skaite pries miega vaikysteje skaite ir siurpau skaitydama- issuko kojytes, nupjove liezuvi, pakore, gyva iskepe ir suvalge--visokie siurpa keliantys siaubai. Na bet mazai tai nei siaubingai, nei sokiruojanciai ar dar kaip neatrode, megaudavausiu klausydama, nors tikrai jautrus ir empatiskas vaikas buvau .

Bet pasakose taip pat ir numire atgaivinami stebuklingais vaistais, ir neregiams naujos akys idedamos, ir dar visokia kitokia nerealybe, kuri uzglaisto visas ziaurybes.

kas atgaivino pamotę raganą, kurią perplėšė arkliai pavaryti skirtingomis kryptimis? Kas atgaivino devyniabrolės kalytę, kurią raganą išsukdama po koją nužudė ir t.t....

Žinot, mums tėvai nepirko žaislų-ginklų. Ir kiti mūsų kiemo vaikai tokių žaislų neturėjo. Ir mes nejautėme poreikio jiems, ir nežaidėme pjautynių ir žudynių. Turbūt tėvai tada buvo šiek tiek protingesni Ir vietoj plastmasinių kalašnikovų ir medinių kardų pastatė mums mėlio dėžę, supynes ir karstynes. Žaisdavome aukšta žemė, statydavome palapines, slėpukai paprasti ir su bram, statybos iš smėlio:pradedant pyragais ir baigiant garažais.