Apie tikėjimą matomu/nematomu

visiskai sutinku su jumis

Pati sau prieštaraujat
Dievas gi irgi nematomas, tai kam jūsų siūlomas TIKĖJIMAS ir RELIGIJA?

TIKEJIMAS I KA? Jeigu i Dieva, tai tada priestaraujat paciai sau, juk Dievas irgi ne matomas ir ne is atomu Taigi tiketi i nieka, kad tau butu lengviau nei tikslinga nei racionalu. Kaip ir apgaudineti save. Jiegu jus netikit astraliniu pasauliu, tai jus negalit tiketi ir Dievu, visatos desniais. Antraip jusu yra tik puse. Tikintis zmogus ir kartu tam priestaraujantis, konfliktuojantis zmogus. Puse zmogaus yra tas pat kas ir mires zmogus, jus pilnai negyvenat, nes net neturit pilnutinio tikejimo arba pilnutinio netikejimo, tai yra jus nesate atradusi saves, o skaidote save i skirtingas, priestaraujancias dalis.

Tikrai nesedesiu ir negooglinsiu del tamstos(savo zinias ir supratima turite igyti pati), mano zinios sukauptos per keleta metu, is ivairiu saltiniu, ne tik is interneto, o be to ir pati puikiai zinot, kad moksliniai atradimai neapsiriboja fizikos ar medicinos srityje. Kad ir Norbekovo knygoje yra rasomas atradimas, kad zmogaus fizine bukle keiciasi priklausomai nuo jo minciu. Tai yra irodyta ir medicininiais tyrimais, knygoje aprasyta labai isssamiai (neturiu nei laiko nei noro perrasineti knygos, kas domisi tas atras, kas girdi tas isgirs). O kas yra mintis? Ar ji matoma? Jeigu zmogus kazko nemato (arba mato ne visi tai dar nereiskia, kad tas dalykas neegzistuoja.
Nei minties, nei marso jus nematot, nei daugelio kitu planetu. Jus net savo kuno energetikos nematot, bet kai girdit nuostabia daina ir kunu bega siurpuliukai, tai yra tos pacios energines bangos...

Viskas tuom mano diskusija baigta.
Papildyta:


Gi aiskiai pasake, kad lengviau butu : ))) Juokinga Mazdaug tikiu tik tuo, kas man PATOGU


ech...
tarpkitko, gal kam bus idomu, nemokamas seminaras tikintiems ne pavirsutiniskai:

http://us4.campaign-...p;id=b6f3c01b9b

Dievas egzistuoja, ta irgi irode mokslininkai Tik jis ne tas seneliukas ant balto debesies, kaip susipapastina jo isivazdavima krikscionys, judejai, budistai, musulmonai. Tai irgi energija, kuria sukelia atomai. Tai tokia stipri energija, kad sukure visa kosmosa su visu zvaigzdynu, nusispjauti tai energijai ant Zemes tarakonu-zmoniu. Zmones sugebejo pakartoti ta dieviska energija
http://mokslas.delfi...u.d?id=60342813
Tikejimas ir religija sukurti tu paciu zmoniu valdyti kitiems zmonems. Is tiesu tai labai geras valdymo budas, padejes zmonems is gyvuliu virsti protaujanciomis butybemis. Tikejimas ir religija-tai tam tikri istatymai.


Atsakiau auksciau i ta posta. Zemes apvalumo nematote, bet zinote, kad ji apvali. Kodel? Marso nematete, bet tikite, kad jis yra. Kodel? Todel, kad pasitikite mokslininiku atradimais, ju aprasymais, nuotraukomis, ar ne?

Jus megstate kazkaip nuklysti i lankas. Prasiau jusu mokslininku irodymu apie vaiduoklius, baubus, maumus, kaip energija, jus man atsakote, kad nesirengiate to daryti, kad as pati paieskociau. Puiku, ieskojau, neradau. Ne vieno mokslininko irodymo. Metafizika, jusu mineta, ne mokslas. Tai filosofijos atmaina. Su fizika nieko bendra neturi. Uz tai man kaip irodyma kisate minti Kaip ji susieta su vaiduokliais? Kad ji nematoma? Bet tai zmogaus smegenu energijos(t.y. atomu intensyvaus judejimo) pasekme. Zmogus gyvas, atomai veiklus, zmogus masto, ateina mintis. Ir nera atvirksciai. Mintis VIENA be zmogaus neegzistuoja. Zmogus mirsta-mirsta ir mintis. Zmogus sensta-sensta ir jo mintys, mastymas, kodel atsiranda Alzhaimeriai visokie, jei mintys nuo zmoniu nepriklausomi?
Mes daug daiktu nematome, neuzuodziame, negirdime, bet TIKIME mokslininkais, kurie ne kelis ten pseudostraipsnius perskaite ir remiasi savo keliu metu isgyvenimais, bet mokslo tyrimams skyre savo visa gyvenima.

Labai gerai, kad graziuoju pasiduodat Ir vis tik noreciau palinketi is viduramziu grizti i siuos laikus, kai mokslo tyrimai yra pasiekiami kiekvienam bet kokiam kaimo pakrastyje. Ir be abejo, daugiau pasitiketi mokslininkais, o ne kokiais kaimo sarlatanais.

Labai gerai, kad graziuoju pasiduodat

Jeigu manote, kad mano diskusijos baigimas yra "pasidavimas", tai liudijate, kad jusu nuomone yra ne nuomone, o kova, kurioje jus inirtingai stengiates kazka irodyti nereiksmingom internetinem nuorodelem ))
is delfio niekada nesisemiau ir nesisemsiu isminties.

Jums linkiu dvasines ramybes ir savivokos kuo tikit, o kuo ne, ar apart moksliniu straipsniu kada nors klausotes savo sirdies?

beja nemokamas internetinis seminaras apie malda jau vyksta, dar nevelu isijungti (cia visoms)

Ir as Delfiu nesiremiu, tiesiog cia buvo pirmas straipsnis lietuviu kalba, siaip ivedus i google paieska "dieviskoje dalele" ar "daleliu greitintuvas" ismeta gal 40psl lietuviu ir anglu kalbomis, tik skaityk ir domekis i valias

Sirdies mes visi klausom Butu ne pro sali daugeliui ir proto pasiklausyti, kartais atrodo, kad pas zmones jis kazkur anapus
Tik kaip tai susije su vaiduokliu matymais, va to niekas man neatsako Ir ka susitaikymas su ju matymais duoda-teigiamo ar neigiamo-irgi niekas nepasako.

Sena Pazistama, kazkodel butent vaiduoklius dazniausiai mato vaikai ju atomai nera seni, mire,kaip tada?

Kartą vienas protingas profesorius universitete uždavė savo studentams tokį klausimą: „Ar visą tai, kas egzistuoja, sukūrė Dievas?“

Vienas studentas drąsiai atsakė: „Taip, sukūrė Dievas“.

„Dievas viską sukūrė?“ – paklausė profesorius.

„Taip, sere.“ – atsakė studentas.

Profesorius paklausė: „Jeigu Dievas viską sukūrė, reiškia, Dievas sukūrė blogį, jeigu jau blogis egzistuoja. Ir pagal tą principą, kad mūsų darbai parodo, kas mes esame, reiškia, kad Dievas yra blogis“.

Studentas nutilo, išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savimi patenkintas. Jis pasigyrė studentams, jog dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu – tai mitas. Nes sąvokos „Dievas“ ir „blogis“ prieštarauja viena kitai ir viena kitą paneigia.

Kitas studentas pakėlė ranką ir paklausė: „Ar galiu Jums užduoti klausimą, profesoriau?“

„Žinoma“, – atsakė profesorius.

Studentas atsistojo ir paklausė: „Profesoriau, ar egzistuoja šaltis?“

„Kas per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Ar tau niekada nebuvo šalta?“

Studentai prapliupo juokais iš jaunuolio klausimo.

Jaunuolis atsakė: „Iš tiesų, sere, šalčio nėra. Pagal fizikos dėsnius, tai, ką mes vadiname šalčiu, laikoma šilumos nebuvimu. Absoliutus nulis (-460 laipsnių pagal Farenheitą) yra visiškas šilumos nebuvimas. Šioje temperatūroje visa materija tampa inertiška. Šalčio nėra. Mes sukūrėme šį žodį, kad įvardintume, ką mes jaučiame kai nėra šilumos.“

Studentas tęsė: „Profesoriau, tamsa egzistuoja?“

Profesorius atsakė: „Žinoma, egzistuoja“.

Studentas atsakė: „Jūs vėl neteisus, sere. Tamsos taip pat nėra. Tamsa – tai šviesos nebuvimas. Mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime naudoti Niutono prizmę, kad išskaidyti baltą šviesą į daugybę spalvų ir išmatuoti kiekvienos spalvos bangos ilgį. Mes negalime išmatuoti tamsos. Šviesos spindulys, patekęs į tamsią erdvę, ją apšviečia. Kaip jūs galite išmatuoti, kiek tamsi yra kuri nors erdvė? Jūs matuojate, kiek šviesos joje yra. Ar ne taip? Tamsa, tai sąvoka, naudojama apibūdinti, kas vyksta kai nėra šviesos.“

Galų gale jaunuolis paklausė: „Sere, ar blogis egzistuoja?“

Šį kartą profesorius jau nebe taip pasitikėdamas atsakė: „Žinoma, aš jau pasakiau. Mes tai matome kiekvieną dieną. Žiaurumą tarp žmonių. Daugybę nusikaltimų ir prievartos visame pasaulyje. Šie pavyzdžiai parodo blogio apraiškas.“

Ir šį kartą studentas atsakė: „Blogio nėra, sere, arba, galima sakyti, jis neegzistuoja pats sau. Blogis – tai paprasčiausiai Dievo nebuvimas. Jis panašus į tamsą ir šaltį, tai žodis, sukurtas žmogaus, kad įvardintų Dievo nebuvimą. Dievas nesukūrė blogio. Blogis – tai ne tikėjimas arba meilė, kurie egzistuoja kaip šviesa ir šiluma. Blogis – tai Dieviškos meilės nebuvimo žmogaus širdyje rezultatas. Tai kaip šaltis, kuris atsiranda, kai nėra šilumos, arba tamsa, kuri ateina, kai nėra šviesos“.

Beje, mano kolege gydosi VAISTAIS. Ar jie nuo depresijos, ar nuo kitos pan. ligos, nezinau. Tik reguliariai rudeni vis paguli ligonineje. Pries pora metu lankem N.Vilnioj, db gerai, kad atsidare pusiau mokama, tad visai kita prieziura.
Maciau, kai po I-ojo pagulejimo-"pasigydimo", liaudiskai vadinamoj psichuskej is zmogucio pavirto lelyte. Taip taip. Akys spindi, bet lyg stiklines. Uz ju - labiau panasu i gyvybes nebuvima. Stai ka daro vaistai. Apmarina kazkokias smegenu daleles ir tai turbut skaitoma medicinos mokslo pasiekimu.
Pries visa tai, zinojau, jog ji lankosi pas psichologa. Reguliariai, karta per savaite. Bet paklausus koleges, ka ta mokslo specialiste sako - mazdaug: "Mhm, tai susitiksim kita sav. tuo paciu laiku." Seansas 60 lt. Pasiuliau jai man zinoma specialiste. Netradicine. Ta, kur mato Nepamenu kiek kartu ji buvo, bet zinau, kad nenorejo kolege dirbti pagal tuos metodus, labai jau giliai reikia kapstytis ir visokio savo sh prisiziureti. Ji pasirinko lengvesni (?) kelia - i N.Vilnia. Nuo to laiko, as nebematau jos tokios kokia ji buvo. Ir cia ne vienintelis atvejis.
"Sena pazistama", ar Jusu darbo metu nesilankydavo kokie "kiti" specialistai? O gal tai buvo LABAI slepiama. Zinau, kad yra atveju, kai issikviesdavo patys daktarai kuniga (-us), kad padarytu islaisvinimo seansa, atliktu egzorcizma.
Idomu, kaip tai paaiskinti, kokiais atomu judejimais ar kuo? (as atsiprasau, esu sioje srityje laabai neisprusus, artimesni man buvo meniskieji mokslai)

Mano isitikinimu depresija nei fizine, nei psichine liga, o daugiau dvasine, kai zmogus yra pasimetes, nesusivokes. Jis neidentifikuoja saves kaip unikalaus visatos kurinio ir savo buties. Nesupranta kam jis cia toks ir kodel, jauciasi atskirtas, vienisas, sureiksmina gyvenimo ivykius. Man atrodo ne vaistu jiems reikia... o suvokimo gilesnio, kad supurtytu ir pasakytu "tu nesergi, esi sveika asmenybe, tau reikia save susivokti" Vaistai negali isspresti zmogaus sirdgelos, jo vienisumo jausmo. Juk pagerus vaistus aplinkybes nepasikeis, todel nepadeda. Kazkada is smalsumo nuejau i depresiju skyreli, bandziau joms paaiskinti, kad deprsija susijusi ne su isorinem aplinkybem, o jos eme tarsi ginti ta savo liga, sakyti, kad ji neisgydoma, kad neva patys daktarai taip sakantys... ir net jei apgydysi ji BUTINAI pasikartos Zodziu buvo baisu tuos postus net skaityti...

Dabar pamasciau, kad depresija zmogus kartais gal nesamoningai pasirenka, kai jam truksta supratimo, globos, silumos, meiles.

Labai įdomiai dėstote mintis. Koncentruotai, išfiltruotai, logiškai.
Su malonumu perskaičiau jūsų postus.

Ir norėčiau užduoti klausimą.
Ar per Discovery neteko matyti filmų apie tam tikruose namuose egzistuojančius vaiduoklius?
Aš pati tais klausimais rimčiau nesidomėjau, nes reikalo nebuvo, tačiau šių filmukų mačiau nemažai. Suintriguojantis, nenuobodus turinys, kartais ir stabtelėdavau ties tuo TV kanalu.

Kokia jūsų nuomonė apie juos?
Daug jų prikurta. Negi tai visiškai plika komercija? Nuomonių ir komentarų apie tuos filmukus taip pat neteko nei skaityti, nei girdėti.

Ir dar... kartą perskaičiau, jog organizuojamos kelionės/ekskursijos su nakvyne senoje pilyje, kurioje yra vaiduokliai. Kaina nemaža, lyginant su pačios kelionės sąnaudomis. Lyg ir kaina būtų už vaiduoklį Bet pasidarė smalsu, ir nusprendžiau šią kelionę užsisakyti. Ir užsisakiau. Užsakymą priėmė. Po kažkurio laiko pranešė, jog kelionė neįvyks... nepamenu tikslių motyvų, bet tai nelabai ir svarbu.
Bet mintis tai man kilo - ar tik neatfiltruojamas tam tikras dalyvių kontingentas? Juk tai nėra sudėtinga padaryti, kai pateiki konkrečiam užsakymui savo duomenis

O po tavo postų ši mano mintis dar labiau sustiprėjo