Grindinis šildymas 2

Pagelbetu subalansuoti, bet nera gyvybiskai butinas. Jei namas siltas, tai aplamai belekaip galima daryti, ir didelio skirtumo nebus.

Aš ,tiesą pasakius, visada galvojau, kad 12 žiedų yra maximumas kolektoriui. Gal todėl projektuotojas ir padarė 2 kolektorius vieną virš kito
Šiaip mano nuomone, tai vienas kolektorius geriau, nei 2 mažesni, ir reguliuosis daug geriau, nes srautai juk nesiskaidys, mažesni hidrauliniai nuostoliai

plius su vienu kolektoriu automatiškai gaunasi ilgesnės atšakos, bet aišku viską skaičiuoti reikia, kas pigiau gausis

Tai tada aš nebesuprantu.
Aš galvojau, kad galbūt ten susidaro dideli hidrauliniai nuostoliai, nes nuo kolektoriaus iki paskutinio/tolimiausio žiedo ilgas atstumas.. nors pats žiedo ilgis 80 m (leistina iki 100 m?), ir tipo nešils ilgiausias žiedas. Bet juk dėl to galima gal centrinį siurbliuką įdėti galingesnį.
Namas nežinau, kaip skaityti ar čia šiltas ar ne, dabar tie reikalavimai pakilę: sienos - fibo 25cm+25 polistirolas, stogas dar nešiltinom, bet galvojam min 30 cm vatos, grindys 20cm polistirolas.

jei mano atveju, tai man negaila tų papildomų pinigėlių dar vienam kolektoriui, tik ar nebus nuo to blogiau tik. Taip sakant, būti ar nebūti, štai kur klausimas

Norint galima subalansuoti ir vienaip, ir kitaip pajungtus konturus, sakyciau tiesiog rinkites pagal kaina.
Pagal sienas kaip ir siltas namas, tik 30 cm vatos stogui nesirimuoja su
tokiom sienom, sakyciau reiktu orientuotis i 35-40cm polistirolo arba jei vatos, tai 45-50.

siltalo "rimavimasis" tai poezija, o ne statybos.
paskaiciuokit kiek kainuos tie papildomi 15-20 cm vatos, ir padalinkit is sutaupomu pinigu. teoriniu zinima. atsipirkimas bus kokia 25 metai?

Pas mane du aukštai ir kiekvienam aukšte po kolektoriaus dėžę, kurios grubiai viena virš kitos gaunasi.

Jei tos dėžės skirtinguose aukštuose, kaip ir pas mane, tai aišku, kad geriau dvi atskiros, bet jei tos kolektorinės dėžutės viena šalia kitos, tame pačiame aukšte, tai siūlyčiau daryti, kaip montuotojas siūlo, jis juk ir reguliuos, tai jis gi geriau žino, kaip jam patogiau.
Papildyta:


Jei namas pailgos formos, manyčiau logiška skaidyti šildymą dviems kolektoriams. Įsivaizduokit, prie 12 kontūrų kolektoriaus dėžutės privestus 24 vamzdelius. Jei nesiimsi priemonių juos apšiltinti, kad neskleistų šilumos, tame taške bus taškentas, kai visur kitur bus vėsu. Iš esmės, pagrinde dėl didelio vamzdelių tankio viename taške tai nėra ideli sistema. Ir šeip, kai dabar mintyse pabandžiau pavedžioti vamzdelius, tai kai tiek vamzdelių sueina į vieną vietą, gaunasi labai dideliame plote, sukišta daug "tranzitinių" vamzdelių, kuriuos jau reikėtų papildomai apšiltinti, kad gauti subalansuotą šilumos atidavimą. Apšiltinti vamzdeliai šilumos neduoda, taigi jų panaudojimas nėra racionalus, gaunasi išleidžiama didesnis pinigų kiekis ant vamzdelių ir apšiltinimo. Nors magistralinis vamzdis iki antro kolektoriaus irgi būtų apšiltinamas, bet mano supratimu, tai būtų logiškesnis sprendimas.


Papildyta:


Nebūtinai, galima vieną bendrą pastatyti ir paskui atšakoti magistralinius vamzdžius abiems kolektoriams, bet galima ir du atskirus siurblius statyti, po atšakojimų. Tik vienas turėtų būti galingesnis, brangesnis, jei du, silpnesni pigesni, nors bendroje sumoje aišku, su vienu pigiau.
Papildyta:


Reguliuoti mano supratimu paprasčiau du atskirus, o dėl hidraulinių nuostolių tai jei sistema paskirstyta racionaliai, t.y. kai grindinis šildymas name perskirtas į dvi zonas ir du kolektoriai stovi tų zonų viduryje, tai grindinio šildymo vamzdelių ilgis bus išnaudojamas racionaliausiai ir hidrauliniai nuostoliai bus mažesni, nei vieno kolektoriaus atveju, kai pilna apšiltintų "tranzitinių" vamzdžių, kurių paskirtis ne atiduoti šilumą grindims, o tiktai ją pernešti į tolėliau esantį šildomą plotą, tai hidrauliniai nuostoliai tiktai išaugs.

Jei "tranzitinių" vamzdžių neapšiltinsi, tai koridoriuose pastoviai bus karšta, o gyvenamose zonose bus vėsiau ir niekaip nebus įmanoma padaryti, kad gyvenamose vietose būtų šilčiau, ar bent panaši temperatūra, kaip koridoriuose.

Vis tik, jei vamzdeliai atvedami į tą pačią vietą ir tik galutiniame taške skaidomi dviem dėžutėms, tai jau nelogiška. Tada jau protingiau vieną dėžutę statyti.
Papildyta:


Šiuo atveju, manyčiau neteisinga būtų skaičiuoti tiktai įdiegimo kainą.
Papildyta:


Jei vamzdžių ilgis neviršija normų, tai ir jų sukeliamas hidraulinis pasipriešinimas bus normos ribose. Dėl žiedo šilimo, nešilimo priklausomai nuo ilgio, tai būtent kad to nebūtų ir atliekamas balansavimas. Balansavimas atliekamas vieną kartą po grindinio įrengimo. Po balansavimo, padaroma, kad visų žiedų hidraulinis pasipriešinimas tampa vienodu, nepriklausomai nuo pakloto vamzdžio ilgio.

Namas pakankamai šiltas bus. Nors ir netrauks iki PN lygio, bet tam šildymo sistemą ir diegiat.
Papildyta:


Taip besidomintis EE namo statybomis, rekomendacijas turėtumėte ne cm pateikinėti, bet R arba U reikšmėmis .
Papildyta:


"Rimavimasis" neteisingai suprastas. Jei prastai apšiltintas stogas, lyginant su sienomis ir kitomis atitvaromis, tai gaunasi, kad permokėjot už sienų ir kitų atitvarų šiltinimą ir tas permokėjimas niekada gyvenime neatsipirks .

Vis tik nesutikčiau su 40cm-50cm rekomendacija, man ji iš akies neatrodo logiška sienų šiluminės varžos atžvilgiu. Norint pasakyti tiksliau, reikėtų viską konvertuoti į atitvarų šiluminę varžą.

Iškart galiu pasakyti, kad grindims numatyta per mažai polistirolo. Toks kiekis būtų teisingas jei grindys būtų nešildomos. Principas tas, kad nešildomoms grindims gali būti dedamas mažesnis apšiltinimo sluoksnis nei sienoms, o šildomomų grindų atveju, grindų apšiltinimas turi būti 20%-30% geresnis nei sienų. Na bet tiek to, tai ne mirtina , 20cm irgi pakankamai neblogai.

Stogo šiltinimas irgi truputį per silpnas numatytas. Stogo šiluminė varža turėtų būti apie 20%-30% geresnė nei sienų, tad stogui rekomenduočiau bent jau R 10, o tai būtų, jei naudoti vatą kurios lambda ~0,04 ~40cm, jei naudoti vatą, kurios liambda ~0,035, tai jos storis turėtų būti ~35cm

Mintai, didelis dėkui už atsakymus kažkaip užsidegė šviesa tunelio gale. Dabar jau man viskas aišku. Esmė - vamzdžių tranzitas ir šilumos praradimai dėl to.
Pamatavau atstumą nuo kolektoriaus iki paskutinio žiedo susidaro 13 m (į vieną pusę), kuriuos reikėtų izoliuoti. Šiaip, čia daug, ar normaliai?
Na, bet jei nebūtinas siurbliukas prie antro kolektoriaus, tai reikės gal kokioj spintoj jį numatyt, nes kai miegamieji aplink, nesinori jokių pašalinių burzgimų.

*Kuo jūs remiatės? Nes bent jau visose internetinėse rekomendacijose apie gr.šild. aš randu, kad ant grunto minimumas yra 100 mm iz., o ant tarpaukštinės perdangos 30mm.

**Labai dėkui už patarimus. Pas mus stogas dar neapšiltintas, ruošiamės tik. Pagal mūsų konstrukcinį projektą iš vis buvo tik 27 cm vatos. O kaip sprendžiamas tuomet tas reikalas, kai gegnės per siauros pvz 40 cm apšiltinimui?

Ir dar , jei galit, paneikit arba patvirtinkit vieną mitą:
Virtuvėse po spintelėmis, palei išorinę sieną, rekomenduojama gr. šildymo padavimo vamzdį pravesti pagal iš.sieną, o antrą viją jau atitraukti per 60 cm, kad gautųsi iš kart už spintelių. Grindžiama, kad po spintelėmis išvedžiotas vamzdis šildo spintelių turinį, baldus, todėl baldai išsikraipo, o kruopuose ir miltuose dėl šilumos užsiveisia gyvūnėlių.

13m tai pakankamai nemažai, gaunasi 26m neišnaudojami. Nors ne visi "tranzitiniai" vamzdeliai yra nenaudingi. Jie irgi gali būti išnaudojami šildyti "tranzitines patalpas". Bėda būna tik tada, kai vienoje vietoje jų per daug, o jei kalba apie 12kontųrų kolektorių, tai neįmanoma to išvengti. Ir apšiltinti reikėtų ne visus vamzdelius, dalį reikėtų palikti, kad būtų šildomos ir tos patalpos. Negalima tiktai palikti visų vamzdelių neapšiltintų.



Tikrai neprisiminsiu visų šaltinių, kurių prisiskaičiau norėdamas viską perprasti , bet jei jau norite kuo tai remtis, galite atsiversti STR`ą, ten gal nerasit mano parašytos procentinės išraiškos, bet pagal pateiktus dydžius gausit tą patį, ką aš parašiau.

Jūsų pateikti minimalūs dydžiai absoliučiai neprieštarauja mano pateiktiems, šiek tiek didesniems . Beje, tie minimalūs dydžiai derinti ir prie kitų atitvarų minimalių dydžių, o Jūsų atveju, kai sienų šiluminė varža R=8-9, tie minimalūs dydžiai stipriai viršyti.

Tiesa, Jūsų pateikti minimalūs dydžiai, manau jau neatitinka šios dienos reikalavimų.



Galima ir iš apačios gegnes apšiltinti, bet čia aš jau prastas patarėjas, nes pasirinkau plokščią stogą ir į medinio stogo šiltinimo subtilybes nesigilinau.



Negaliu nei patvirtinti nei paneigti. Į grindinį šildymą gilinausi tik tiek, kiek tai buvo aktualu man, o tai jau nepateko į man domėjimosi dalį .
Viskas logiška, bet man grindinį suprojektavo ir po virtuvės spintelėmis. Kadangi mano namo grindys šils minimaliai (grindų paviršius bus ~2C laipsniais šiltesnis nei patalpų vidaus oras) į tai nekreipiau dėmesio. Beje, Jūsų atveju grindų paviršiaus temperatūra irgi bus panašiose ribose.

*Insižiūrėjau atidžiau į savo projektą ir pamačiau, kad tranzitu praeina (per koridorių) 13 vamzdžių, iš kurių 7 izoliuoti, o kiti ne. Vadinasi, grubiai tariant, beveik pusė šilumos nuo tų vamzdžių bus prarandama.
**Ko gero taip ir bus, kad reikalavimai dar neatnaujinti pagal 2013.12 išėjusį STR'ą.