QUOTE(Lakštingala @ 2014 07 12, 15:20)
Žinokit, nelabai supratau, jei skirtinga temperatūra skirtinguose kambariuose, tai visame name ir bus skirtinga temp. Arba kas tuomet yra visas namas? - tai patalpų visuma. Ar visas namas reiškia svetainė+virtuvė?
Čia ir yra energijos taupymas ir komfortas, kai tu gali nešildyti iki maks kai kurių patalpų, o visumoje turėti bendrą komfortišką temperatūrą. Juk saulės pritekėjimai bei vėjo poveikis skirtingose namo pusėse yra skirtingi.
Nevisai taip. Kai per lauko sienas pabėga dideli šilumos kiekiai, namą šildyti reikia intensyviai ir šilumos tekėjimai tarp kambarių mažai pastebimi, nors ir yra. Žiniasklaidoje karts nuo karto pasirodo straipsnis, kaip daugiabutyje su decentralizuotu šildymu, gyvenanti bobutė, gyvena visai nešildydama, kaimynų sąskaita. Tai vat, kuo nemo sienos laidesnės šilumai, tuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šildomų ir nešildomų kambarių esančių viename name. Kuo lauko sienos šiltesnės, šilumos nutekėjimas per vidines pertvaras tampa labiau juntamas. Gerai apšiltintame name, gali šildyti tik vieną kambarį, o visų likusių kambarių nešildyti, bet temperatūra visame name bus pakankamai tolygi. Skirsis gal kokias 5 laipsniais.
Jei šildysi visus kambarius, tik vienus mažiau kitus daugiau, nelabai pajusi skirtumą tarp kambarių temperatūrų, kad ir kokia protinga ar kvaila grindinio šildymo automatika bebūtų.
Nereikėtų pamiršti, kad maksimalus šiltų namų šildymo prietaiso galingumo poreikis yra nedidelis, per akis užtenka maksimum 3kW-5kW. Čia maksimalus, pastovus visam namui reikalingas galingumas ~1kW. Padalink šį galingumą namo plotui, ir gausis, kad vieno kambario šildymui užtenka 200W galingumo. Supratai kur lenkiu? Tai ant tiek mažas šilumos poreikis vienam kambariui, kad net išjungus šildymą vienam kambarį, pritekėjimai iš gretimų šildomų kambarių bus daugiau nei pakankami. Jei patalpa su išjungtu šildymu bus tarp dviejų šildomų patalpų, temperatūrų skirtumas tarp jų nebus didesnis, nei 1-2 laipsniai. Šiek tiek prasčiau būtų, jei nešildoma patalpa kraštinė ir tik viena siena ribojasi su šildoma patalpa, tuomet temperatūrų skirtumas skirsis gal net kokiu visu 3 laipsniu skirtumu.
Čia su sąlyga, kad kalba eina tik apie visas patalpas esančias po apšiltinto namo viduje.
Taigi, labai tikslus temperatūrų reguliavimas labai šiltame name praranda prasmę, nes net ir su pačia kvailiausia sistema šildymo komfortas viename ar kitame kambaryje skirsis kokiu vienu laipsniu, nebent visą šildymo galingumą paleisi tik į vieną kambarį.
Dar vienas niuansas. Labai šiltame name, temperatūrų kritimas per parą yra labai nedidelis. Teigiama, kad pasyviame name išjungus šildymą, esant lauko temperatūrai -15C, vidaus temperatūra per parą nukris tik vienu laipsniu. Čia ir vėl rodo labai protingos šildomų grindų valdymo automatikos poreikio nebuvimą.
Šiuo metu esu tikrai labai šiltame name, tai temperatūra čia beveik pastoviai viena ir ta pati, be jokio priverstinio intensyvaus šildymo ar vėsinimo -26C ir visai nesvarbu ar už lango saulė kaitina, ar jau visa savaitė lietus pila ir saulės nė su žiburiu nerasi..
). Lieka 3cm, bet desis grindu danga,plintusai.
.
Na, visgi jau paprašiau elektriko išvedžioti laidus termostatams į visus kambarius(vos suspėjau ,aišku ,nebuvo labai patenkintas 
) .Namas pakankamai šiltas ,šilumos šaltinis planuojamas ŠS oras vanduo ,visur grindinis šildymas .Pamąsčius , tik atrodo neracionalu dėti brangius programuojamus termostatus ,nes visgi šildymas bus inertiškas(kažin ar užprogramavus nakčiai 18* , rytui 22* ,dienos metu 18* ,o vakare vėl 22* grindys suspės sureaguoti 
) ,be to ir tarp patalpų šiluma keliaus ,tai kažin ar pavyks išlaikyti gretimose patalpose kokių 6* skirtumą(tarkim svetainė ir sandėliukas) .Pertvaros GK su vata.
. Nėra prasmės lyginti dviejų skirtingų namų šildymo sistemų, nes skirsis jų šilumos nuostoliai, o ne valdymo automatikos darbo ekonomiškumas.
.
