Grindinis šildymas 2

Gal nepatikesi, bet as prie 26 kaifuoju, vesoka man buvo kai 23 laikesi, gal tik koks diskomfortas is lauko parejus, labai ilgai neatvesti, bet palendi po dusu ir viskas idealiai. Daugiau tai jau nereikia, bet mazinti temperaturos poreikio tikrai nematau.

Radau Raituzo blog'e-pirma klijavo prie sienu kompensacines juostas, o po to dejo putplasti ant grindu http://raituzonamas....01_archive.html . Minto blog'e - http://eenamas.wordp...ui/#comment-101 - pirma putplastis, vata ant grindu, o ant sio sumustinio sonu remiasi kompensacines juosteles.
Kuris variantas geresis?

Jei kampukus prispaus putplastis, tai jie laikysis ir be klijavimo, bet taip sudėtingiau putplastį dėti. Šeip tai didesnio skirtumo nematau.

sveiki,

nusipirkau laminata iskart su paklotu, pagal reikalavimus ant betono reik patiesti plevele pries klojant.
Ar tinka bet kokia paprasta 100 mikronu polietileno plevele? (sildomos grindys)

Siandien susitikom su grindininkais, lyg ir priemem si varianta:
Ant perdangos ploksciu (2aukstas) pilsim siek tiek plauto zvyro (frakcija-4) islyginimui iki 4-5cm storio, tuo paciu siek tiek uzsipils ant grindu isvedzioti elektros laidai,kurie sukisti i vamzdelius. Ant smelio desis EPS 100 5cm. Tada klijuosim kompensacines juostas- EPS 50 5cm storio. Po to plevele 200mk, tinklas 200x200,vamzdeliai 20mm, betonas 6-7cm. Labai nesinori nesti to svorio (smelio) i 2-a., bet kad grindys nelygios .
Pirmam aukstui desis 10cm ( 2X5CM) EPS 100.
Klausimas- kada geriau kompensacine juosta klijuoti-ar ant pirmo EPS 5cm sluoksnio, ar kai bus abu (2x5 cm) pakloti? Ar jokio skirtumo?

Dar, pradejau abejoti- ar nebus per kietas EPS50 5cm storio, dirbantis kaip kompensacine juosta, gal reiketu kazko minkstesnio ? Baisu, kad sienu neisverstu .Kokios butu Jusu nuomones?

Absoliučiai jokio skirtumo nematau.



Dėjau 1cm EPS50, ir esu ramus, su 5cm tai ten iš vis ramuma turėtų būti . Pamenu Veikmės daugiabučiuose butus kai apžiūrinėjau, ten tas putplastines juostas rodė ir moteriškė rimtu veidu aiškino, kad jos dėl triukšmo sklidimo sumažinimo , bet taip pat putplastis ir ne daugiau 2cm. kadangi Veikmės daugiabučių sienos dar neišvirtusios, garantuoju kad ir tamstai laikys .

Aciu, Mintai, uz atsakyma !

Stai, ir mes turime grindinio sildymo projekta , ikeliu SM teismui, butu gerai, kad kas blogo izvelgtu ir issakytu savo pastabas .
Pirmas aukstas- garazas nesildomas.

Antras aukstas-virs garazo kambarys sildomas.

Blogiausia - 10cm putplasčio po grindimis. Dėkit 20cm, nepasigailėsite, grindys ilgiau išliks šiltos.
Priblokuotą garažą ir jo pamataus geriau atskirti nuo namo šiltinimo medžiagos sluoksniu jeigu yra galimybė arba bent jau statyti karkasinį apšiltinant su namu besiribojančia sieną iš garažo pusės.
Jeigu karkasinis neišeina tada statyti iš akytbetonio ar fibo blokelių, kad kuo mažiau šilumos nutekėtų iš namo į garažą.
Garažui grindų šiltinti nereikia, nes iš ten ateina +8C šiluma žiemos metu.

Gilinantis tik į patį projektą, tai rimtesnių pastabų kaip ir nematau išskyrus keli niuansus. Negalima vamzdelių užlenkti stačiu kampu, vamzdeliai luš, tad brėžinyje pavaizduoti statūs kampai praktiškai turės būti suapvalinti, bet ne tame esmė, esmė tokiose detalėse, kaip labiausiai krentanti pirmame aukšte "_a patalpoje" dešiniame apatiniame kampe esanti kilpa, kuri eina ir gryžta galima sakyti vienoje vietoje. Paraktiškai, ten bus labai staigus lenkimas ir mano supratimu, ten geriau nieko nevesti, nei laužyti vamzdelį. Šilumos trūkumo tikrai nepasijus. Tokių "opendicitų" šiame brėžinyje mačiau ir daugiau, bet šis toks ryškiausias.

Taip pat krenta į akis tai, kad tokiais opendicitais bandoma pakloti vamzdelio daugiau nei reikia, o koridorius, galima sakyti visai šildomų vamzdelių neturi. Neaišku tiesa, kur laiptai į antrą aukštą, bet kadangi iš vaizdo matyti, kad patekimas į virš garažo esančią patalpą yra iš koridoriaus, suratau, kad laiptai ne ten.

Kolektorių vieta pirmame ir antrame aukšte panašiose vietose, tad jų apjungimas pakankamai patogus, klausimas tik, kurioje vietoje stovės katilas ar kitas šilumos šaltinis. Patogiausia būtų, kad jis nebūtų labai toli nuo kolektoriaus.

Labai užkliuvo vamzdis pirmame aukšte vedamas į "_b" patalpą. Jis pravestas taip, kad persikerta su aukščiau esančiais tos pat patalpos išvedžiotais vamzdeliais. Taip neturėtų būti. Iš esmės, kadangi net ir atitekančiais vamzdeliais atiteka šiluma, ten jau šiluma paduodama ir vedžiojant patalpos viduje vamzdelius, jais reikėtų apeiti "magistralinius" vamzdelius. Jokiu būdu nesikirsti. Na santechnikai vedžiodami vamzdelius taip ir padarys, bet brėžinį tai netikslumas.

Daugiau lengvai akimis permetant brėžinius lyg ir niekas neužkliuvo. Na gal dar taip vamzdelių ilgiai tokie sakyčiau nemaži, vat vienas 132m ilgio ir dar juo vingiuojama koridoriuje. Sakyčiau, kad gal kiek didoki ilgiai, tuo labiau, kai yra patalpa, kurios vamzdelio ilgis tesiekia 45m.
Papildyta:


Kas be ko. Nors tai ne visai apie vamzdelių vedžiojimą, bet sutinku, 10cm po pirmo aukšto grindimis, bei antrame aukšte, po nešildomu garažu - mažoka.

Katilinės nesimato. Kaip vamzdžiai eis? palube?

Maksimalus žiedo ilgis nuo kolektoriaus negali būt ilgesnis nei 100 m. Optimalu, kai tai siekia 70-80m. Aišku, sukantis iš situacijos daro kokį vieną/kitą žiedą ilgesnį, bet tai neturėtų būt tendencija, kad visi žiedai taip suprojektuoti.

Vyniojant kas 20 cm vamzdžio 1-am kvadratui tenka 5 m, tai pas jus užrašyti arba per ilgi žiedų metražai,bet čia gal dar dadėtas atstumas nuo kolektoriaus iki kambario, bet pvz 10 pat žiedo ilgis 64.9 m, o turėtų būt min 86.95m.

Vyniojimas spirale man nepatinka kampinėse patalpose.

Šios pastabos irgi pakankamai teisingos, tik dėl maksimalaus vamzdžio ilgio, tai jis priklauso nuo naudojamo vamzdžio storio. Jei vamzdis 16mm tai 136m tikrai per daug.

Nesutinku su pastaba, kad viena ilga atšaka dar toleruotina, bet tai neturi būti tendencija. Viena pati ilgiausia atšaka įtakoja, ant kiek turi būti prisukamos visos kitos atšakos balansuojant sistemą, tad labai svarbu, kad nei viena atšaka nebūtų per daug ilga.

Dėl vyniojimo spirale kampinėse patalpose, tai ne visai teisingai pasakyta. Taip, ties išorinėmis sienomis reikėtų vamzdelius patankinti ir tai galima padaryti ir su spirale išvedžiotais vamzdžiais. Bet pritariu, brėžinyje sutankinimo nesimato.

Nesiginčysiu, bet pvz Wavino aiškiai parašyta max100 m.

Sutinku, geriausia kai visos atšakos turi būti panašios.

Kampinėse patalpose man labiau "limpa" spiralė, vyniojant porą vijų pagal kampines išorines sienas, o po to pereinant į gyvatuką (tikiuos, aiškiai išsireiškiau). Taip gaunasi, kad karščiausias vanduo teka pagal kampines išorines sienas.