Mintys išsakytos teisingos. Jei kalba būtų apie vasarnamį į kurį kartais užsukama, tai jis turėtų kaip galima mažiau turėti masės, kuri akumuliuoja šilumą, tad sienos geriausiai iš liktinių putplasčio klojinių arba karkasinės ir t.t. ir t.t.
Vis tik aš supratau, kad kalba eina ne apie vasarnamį, bet apie gyvenamąjį namą, tik norėta pasakyti, kad šeimininkai nori iš namų išvažiuoti ilgesniam laikui, ir tai neturėtų būti problema šildymo sistemai.
Kas liečia šiltus namus, kuriems šildymui užtenka rekuperatoriaus (na taip, teisingai, rekuperatoriuje sumontuoto teno

), tai apie jų šildymo sistemos subtilybes net knygos parašytos

. Vadovaujantis Feistu, investuoti į rimtą šildymo sistemą tokiuose namuose yra neprotinga, o mažo galingumo šildymo sistemos nesugebės pakelti patalpų temperatūros iki pageidaujamos net per kelias dienas, jai nukritus, todėl nerekomenduojama iš vis jos numušinėti rimčiau, net išvykstant iš namų ilgesniam laikotarpiui. Nebrangus pastato šildymas net ir jam veikiant tuo metu, kai šeimininkai atostogauja, niekada neprisuks tos sumos, kiek sutaupyta neįrengiant galingesnės šildymo sistemos.
Beje, apie tą patį rašė ir Vilienė iš savo patirties, kai po atostogų žiemą gryžo namo pirmą kartą ir tik po kelių dienų jo namo temperatūra užkilo iki pageidaujamos. Nieko keisto, kai namą prišildyti bandė su niekingai mažo galingumo elektriniu šildytuvu.
QUOTE(Milao @ 2014 08 17, 20:32)
Nepastoviai gyvenamame name yra 2 skirtingos užduotys šildymo sistemai:
1. Palaikyti teigiamą temperatūrą kai name nieko nėra
2. Greitai pasiekti ir palaikyti komfortabilią temperatūrą
Kaip Mintas sako, pirmąją užduotį tikriausiai pakankamai sėkmingai atliks storas kokybiškai sudėtas apšiltinimas, plius reti saulės spinduliukai. Atsarginis ypač mažų eksploatacinių sąnaudų reikalaujantis variantas galėtų būti žemės šilumokaitis. Apsvarstyti verta porą ŽŠ variantų:
A - glikolinis, kai požeminiu kontūrų pratekėjęs ir po žeme apšilęs vanduo paduodamas į grindinio šildymo vamzdukus
B - požeminis vėdinimo vamzdis, kaip pas koridą, pastoviai pučiantis apie 8C šilumos orą.
Rekomenduoju šiuo klausimu paskaitinėti
BangaS blogo straipsnį apie žemės šilumokaičius, su visomis nuorodomis.
Antrajai užduočiai atlikti vertėtų pasidomėti infrarediniu šildymu, bet visgi abejoju ar šiuo atveju IR šildytuvai atsipirks taip greitai, kaip reklamuoja jų pardavėjai. Vėjeliai ko gero bus efektyviausias sprendimas, tik greitam temperatūros užkėlimui reiktų daugiau nei vieno vėjelio, kaip pas Mintą.
Name, kur nebus pastoviai gyvenama ir palaikoma stabili temperatūra, didelė termomasė yra neigiama savybė. Dėl to šiuo atveju sienos geriau būtų ne iš blokelių, o karkasinės. Jei karkasu nepasitikit, tuomet tinkamiausi ko gero būtų akytbetonio blokeliai. Pamatas taip pat ne plokščias, o pvz polinis (žinoma įvertinus grunto savybes, ir iš to išplaukiančią kainą). Ir šiuo atveju daugiau polistirolo po grindim - nebūtinai geriau. Juk žiemą, jei norit palaikyti teigiamą temperatūrą, +6-8C temperatūros gruntas po namu yra tiesiog nemokamas radiatorius.
Rekuperatoriaus klasikinė paskirtis - mažinti vėdinimo nuostolius. Kalbėti apie rekuperatorių kaip apie šildymo prietaisą manau yra kažkoks nesusipratimas. Taip, rekuperatorius sukuria oro srautus, kurie gali būti panaudoti šilumos skirstymui, bet rekuperatorius nešildo. Šildyti gali pvz rekuperatoriuje įrengtas tenas ar šilumokaitis.
O nepastoviai gyvenamame name nematau perspektyvos nei rekuperatoriui, nei jokio tipo šilumos siurbliui. Šilumos siurblių, rekuperatorių atsipirkimai skaičiuojami dešimtmečiais. Jei šildymo sezono metu planuojat ten praleisti maždaug kas antrą savaitgalį, tai padauginkit atsipirkimo laiką iš 7.