Tai vat, ta ir turejau omenyje, nesugebejimas primti, kad ir kiti gali but geri, mylimi yra gynyba esant nepakankamai savivertei
tokia kompensacija isorine, o vidine, tada nuotaiku kaita.
Bandykit zaisti domino kartu, jei iseina, yra vaikisku, kru zveriukas prie zveriuko, ar kokia uogaprie uogos dedasi. Pradzioje sunus is proto ejo, jei nelaimedavo, paskui leisdavo man ir logopedei laimeti, kartais net imdavo sukciauti, kad laimeciau as
t.y. Bande reguliuoti situacija, kad vyktu kaip jis nori, tipo pralaimejo savo noru, labai suku buvopralaimeti teciui
jau veliau zaisdavom stalo zaidima Labirintas, kuris jam labai patinka(cia jau vyresniems, nes strateginis) bet tetis labai laimedavo
ir budavo
dabar jau tas reikalas susitvarke, nors kai sese 4 metu dabar su juo lenktyniauja, nes jai reikia but pirmai, jis kartais parodo savo pranasuma, nors daznai jai nusileidzia.
Tai dar susije ir su emociniu amziumi. Kaip jo emocinis amzius atitinka fizini? Nes maniskiui emocinis amzius veluoja, tai butent per menus, muzika ir daile, darba grupeje, kuris tokiems vaikams yra sunkus, bet per menus, jie maziau bendrauja, o mokosi pajusti vienas kita ir dirbti grupeje, kitam netrukdant.
Paskutine citata, rodo, kad jis nenori pripazinti, jog gali but negeras, ar yra negeras, taip jis puikus, delto perkelia buvimo geru esme i mama
o vat pyrago jis nori, delto AS lieka
net nezinau ka daryti, kur kreiptis 
nemažai patarimų gaunu ir visi siulo i PPT ir pas VRC Kaune 
