na, su tuo noru būti geru, kaip tiems vaikams svarbu. Dabar, kaip ir žadėjau, stengiuosi akcentus dėlioti į gerą elgesį ir pan., tai ką pastebėjau, ogi kad mano Jonė kaip ir visi vaikai, nori būti gera ir stengiasi ir jai pavyksta, aišku visko būna. Dabar vis man pasakoja ką gero nuveikė, kai ką nors padaro, o aš pamirštu pasakyti, kad ji šaunuolė, tai ateina ir atsiklausia:"Mama, ar aš šaunuolė?" Pastebėjau, kad ne kartą jau pati save vertina, kad ji gera. Prieš miegą, kai pamirštu jai pasakyti, kad myliu, tai ji atsigula pasibučiavus su manimi, nusisuka ir sako:"Tu pamiršai man kažką pasakyti", tai stengiuosi nepamiršti. Bendrai, aš jiems abiems kišu į galvą, kad viskas priklauso tik nuo jų, kaip jie norės taip ir bus. Kai mažius rengiasi, jam nepavyksta ir pradeda psichuoti, tai ramiai pasakau, kad nepsichuotų, o ramiai viską darytų ir dažniausiai tai pavyksta, tai davolnas būna. Jonė kai padaro ką nors, tai sako:"kai noriu, tai aš viską galiu"
Kai įsisiaučia, kai laikas rengtis ir praustis, tai būna bausmė, kad negali pagulėti pas mus lovoj, tai tada vėl aiškinu, kad ji pati taip pasirinko, viskas priklauso nuo jos. Ji žino, kad jeigu žais, kai reikia ruoštis miegui, tai jokių pagulėjimų. Aišku, po to suraitau situaciją taip, kad ji atsiduria pas mus lovoj, bet porą kartų skaudančia širdimi palikau ją kambaryje vieną, tai raudojo labai, alia tai ką, turi žinoti pasekmes. Nežinau, ar teisingai darau.
QUOTE(arna @ 2013 01 23, 21:37)
Germine, kaip teismas?
Gerai.Klausė,ar aš bausta administracine tvarka.Atsakiau,kad ne.Dar kelis kart perklausė.Buvau pamiršus.Gi gatvę ne per perėją perėjau Na,klausė vtat inspektoriaus,ar jis nemano,kad vaikams vietos trūksta.Bet,kadangi,deja,beje,nieks daugiau nepretenduoja į mano vaikus...Gavau iš giminaičių palaikymo žinutę.Buvo pasiėmę sekmadienį porai valandų trynukus.
Teisėjai užkliuvo sakinys,kad nebendradarbiauju su ta įstaiga.Nežinau,kokio jie dar bendradarbiavimo nori,jei lanko kas mėnesį ir dar pas save kviečiasi
Buvom buto apžiūrėt,bet ir mums ir jiems netinka.Išgriauta vieno kambario siena,o man norisi atskirų erdvių.O jie nori su euro remontu.Pas mus nėra
QUOTE(salunja @ 2013 01 24, 03:49)
dziaugiuosi,kad yra pas mus dar tokiu zmoniu,kurie nebijo apsiimti aukleti "sunkius" vaikus 
Mieloji,kodėl tu manai,kad mūsų vaikeliukai sunkūs?Tokie,kaip visi.Vaikai skirtingai auga.Vieni lengviau,kiti problematiškiau QUOTE(alfija @ 2013 01 23, 16:48)
Auga, augina žandus toliau
, džiaugiasi gyvenimu.
Žiogas šiandien susirūpinęs, o ar gali fėja padaryti vaiką geru
. Jis mat vakar fėjų kavinėj tokį norą užsisakė ir ėmėsi laukti kada taip atsitiks 
Žiogas šiandien susirūpinęs, o ar gali fėja padaryti vaiką geru
Aš tikiu , kad jis užaugs nuostabus vaikas. Juk jis nori būt geru, o tai svarbiausia.
Sugalvojo norą ne kokio telefono ar snieglentės, vadinasi jis pats su savim irgi dirba, kovoja. Šaunuolis
Kaip mano krikštasūnis kartą savo mamai pasakė "mama aš noriu būt geru, bet, kad man neišeina"
O dėl mažylės labai džiaugiuosi, linkiu jums daug gražių akimirkų
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 01 24, 04:14)
na, su tuo noru būti geru, kaip tiems vaikams svarbu. Dabar, kaip ir žadėjau, stengiuosi akcentus dėlioti į gerą elgesį ir pan., tai ką pastebėjau, ogi kad mano Jonė kaip ir visi vaikai, nori būti gera ir stengiasi ir jai pavyksta, aišku visko būna. Dabar vis man pasakoja ką gero nuveikė, kai ką nors padaro, o aš pamirštu pasakyti, kad ji šaunuolė, tai ateina ir atsiklausia:"Mama, ar aš šaunuolė?" Pastebėjau, kad ne kartą jau pati save vertina, kad ji gera. Prieš miegą, kai pamirštu jai pasakyti, kad myliu, tai ji atsigula pasibučiavus su manimi, nusisuka ir sako:"Tu pamiršai man kažką pasakyti", tai stengiuosi nepamiršti. Bendrai, aš jiems abiems kišu į galvą, kad viskas priklauso tik nuo jų, kaip jie norės taip ir bus. Kai mažius rengiasi, jam nepavyksta ir pradeda psichuoti, tai ramiai pasakau, kad nepsichuotų, o ramiai viską darytų ir dažniausiai tai pavyksta, tai davolnas būna. Jonė kai padaro ką nors, tai sako:"kai noriu, tai aš viską galiu"
Kai įsisiaučia, kai laikas rengtis ir praustis, tai būna bausmė, kad negali pagulėti pas mus lovoj, tai tada vėl aiškinu, kad ji pati taip pasirinko, viskas priklauso nuo jos. Ji žino, kad jeigu žais, kai reikia ruoštis miegui, tai jokių pagulėjimų. Aišku, po to suraitau situaciją taip, kad ji atsiduria pas mus lovoj, bet porą kartų skaudančia širdimi palikau ją kambaryje vieną, tai raudojo labai, alia tai ką, turi žinoti pasekmes. Nežinau, ar teisingai darau.
Tu stipri
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 01 24, 04:14)
visiškai teisingai darai.
Čia su tom fėjom buvo taip jis mattą norą į dėžutę pasakė,ir pradėjo elgtis kaip šovė į galvą. Matai ryt -poryt,labai greit fėja ims taip ir padarys, jog jis savaime bus labai geras. Na tiesiog ypatingai- ir be jokių pastangų
QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 01 24, 08:49)
na, kaip čia pasakius...ačiū, aišku, už gerą žodį...iki atsirandant vaikams jaučiausi labai stipri ir savimi pasitikinti...kai atsirado vaikai, tai žemė ėmė slysti iš po kojų. Pasitikėjimo nerasta, stiprybės irgi, buvau patapusi irzlia boba ir dar labiau širsdavau nuo minties, jog taip ir bus iki gyvenimo pabaigos...kai prisimenu kaip aš tokias irzlias mamas kritikuodavau, kai dar pati neturėjau vaikų
Papildyta:
ačiū, Alfija, stengsiuosi ir toliau taip laikytis ir nenuklysti nuo pasirinkto kelio
QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 01 24, 08:49)
Aš tikiu , kad jis užaugs nuostabus vaikas.
Vaiku jis jau yra. Labiausia noriu jog jis išaugtų savarankišku, savipakankamu žmogumi, mylinčiu save. Pagal jo sugebėjimus ir galimybes. Daugiau nieko nenoriu.
QUOTE(alfija @ 2013 01 24, 10:14)
Vaiku jis jau yra. Labiausia noriu jog jis išaugtų savarankišku, savipakankamu žmogumi, mylinčiu save. Pagal jo sugebėjimus ir galimybes. Daugiau nieko nenoriu.
Norėjau pasakyt: nuostabus žmogus. Juk mintį vistiek pagavai






