QUOTE(slavlanta @ 2013 02 20, 16:59)
Manau sitie kursai labiau reikalingi, kai vaikas jau yra seimoje, o ne tada, kai tu eini tenai visai zalias. Mano nuomone.
Visiskai su tavim sutinku
Labas vakaras,
Paprastai nesilankau šitoje temoje, bet neatsitiktinai čia užklydau.
Nuo pat vaikystės žinojau, kad norėčiau įsivaikinti kūdikį. Norėčiau nors vienam žmogui padovanoti šeimą, mamą, tėvą, tebūnie nors ir neidalius. Bet tai yra neįkanojama dovana, kurią kažkada pati gavau, ir tokiu būdu norėčiau atsidėkoti pačiam likimui.
Dabar, kai jau "užaugau", atrodo, reikėtų imti ir įvykdyti šią kilnią misiją. Juolab, aplinkybės ir turimos sąlygos teoriškai tai leistų padaryti. Su vyru esam susituokę, turime vidutiniškai apmokamus darbus, stogą virš galvos, o taip pat ir pirmokėlį
Tačiau mano vyras nelinkęs galvoti apie įvaikinimą. Mane erzina, kad jis toks nejautrus. Mano istoriją jis žino, tad norėtųsi, kad labiau mane palaikytų. O be jo palaikymo aš - kaip be rankų.
Paprastai nesilankau šitoje temoje, bet neatsitiktinai čia užklydau.
Nuo pat vaikystės žinojau, kad norėčiau įsivaikinti kūdikį. Norėčiau nors vienam žmogui padovanoti šeimą, mamą, tėvą, tebūnie nors ir neidalius. Bet tai yra neįkanojama dovana, kurią kažkada pati gavau, ir tokiu būdu norėčiau atsidėkoti pačiam likimui.
Dabar, kai jau "užaugau", atrodo, reikėtų imti ir įvykdyti šią kilnią misiją. Juolab, aplinkybės ir turimos sąlygos teoriškai tai leistų padaryti. Su vyru esam susituokę, turime vidutiniškai apmokamus darbus, stogą virš galvos, o taip pat ir pirmokėlį
Tačiau mano vyras nelinkęs galvoti apie įvaikinimą. Mane erzina, kad jis toks nejautrus. Mano istoriją jis žino, tad norėtųsi, kad labiau mane palaikytų. O be jo palaikymo aš - kaip be rankų.
QUOTE(radviliux @ 2013 02 21, 22:39)
Mieloji,abejoju,ar bent vienos vyras pašoko iš džiaugsmo išgirdęs tokį norą.Jei dažnai,bet neįkyriai jam užsiminsi,jis supras,kad tai ne vienadienė užgaida.Ir nusileis. 
O kai namuose atsiras vaikelis,pamatysi stebuklą-bus pats geriausias mylintis tėtis.Labai to linkiu QUOTE(Germinė @ 2013 02 21, 23:49)
Mieloji,abejoju,ar bent vienos vyras pašoko iš džiaugsmo išgirdęs tokį norą.Jei dažnai,bet neįkyriai jam užsiminsi,jis supras,kad tai ne vienadienė užgaida.Ir nusileis. O kai namuose atsiras vaikelis,pamatysi stebuklą-bus pats geriausias mylintis tėtis.Labai to linkiu
O kai namuose atsiras vaikelis,pamatysi stebuklą-bus pats geriausias mylintis tėtis.Labai to linkiu mes su savuoju džiaugėmės kartu. Manyčiau, kad šiuo atveju būtinas abiejų noras. "Nusileisti", manyčiau, šiuo atveju yra blogai. Čia ne kino filmo pasirinkimas - melodramą ar trilerį. Gali pabusti tėvystė, o gali ir ne...kas tada? Atsakomybei turi būti pasiruošę abu. Ir ne tik....dar ir pirmokėlis. Jo taip pat laukia iššūkiai.
Maniškis iš tų nešokinėjusių iš džiaugsmo ir "nusileidusių" mano užgaidai 
Kartą paragavęs negali sustot
Kartą paragavęs negali sustot
mes irgi su vyru ta nora ir apsisprendima abu jautem ,nereikia ikalbineti ar nuteikineti. cia ne ta situacija, kad moteris gudriai pasuks seimos galva sava kryptim. aisku gal daugiau apie tai kalbant, atsiradus realiu pavyzdziu zmones naturaliai pakeicia nuomone, atsikrato baimiu, nezinojimo jausmu.
linkiu naturalaus vyro minciu pasikeitimo ir tada abieju apsisprendimo suteikti bent vienam mazyliui pilnaverti gyvenima.
linkiu naturalaus vyro minciu pasikeitimo
ir tada abieju apsisprendimo suteikti bent vienam mazyliui pilnaverti gyvenima.QUOTE(Sunute @ 2013 02 22, 09:22)
mes su savuoju džiaugėmės kartu. Manyčiau, kad šiuo atveju būtinas abiejų noras. "Nusileisti", manyčiau, šiuo atveju yra blogai. Čia ne kino filmo pasirinkimas - melodramą ar trilerį. Gali pabusti tėvystė, o gali ir ne...kas tada? Atsakomybei turi būti pasiruošę abu. Ir ne tik....dar ir pirmokėlis. Jo taip pat laukia iššūkiai.
Mano vyras yra na, toks, tradicinių pažiūrų Mes gyvename provincijoje, ir manau, kad jis bijo aplinkinių reakcijos. Turbūt nei bendradarbiai, nei jo šeima nesuprastų tokio mūsų žingsnio.
Man asmeniškai, giliai dzin aplinkinių nuomonė, juk ji visais klausimais yra kritiška. O mano pačios šeima tikiu, kad suprastų. Nors niekada su jais apie tai nekalbėjau.
Galbūt reikia daugiau laiko, kad vyras šią mintį prisijaukintų. Bet aš, kaip iniciatorė, turiu "dirbti" šiuo klausimu, gražiai, švelniai jį įkalbinėti
Mes gyvename provincijoje, ir manau, kad jis bijo aplinkinių reakcijos. Turbūt nei bendradarbiai, nei jo šeima nesuprastų tokio mūsų žingsnio. Man asmeniškai, giliai dzin aplinkinių nuomonė, juk ji visais klausimais yra kritiška. O mano pačios šeima tikiu, kad suprastų. Nors niekada su jais apie tai nekalbėjau.
Galbūt reikia daugiau laiko, kad vyras šią mintį prisijaukintų. Bet aš, kaip iniciatorė, turiu "dirbti" šiuo klausimu, gražiai, švelniai jį įkalbinėti
radviliux, is tiesu su savo vyru turi kalbeti ir tikrai nemazai.
Is savo asmenines patirties galiu pasakyti, mano vyro paziuris buvo lygiais toks pat kaip taviskio, mums prireike 3 metu kalbejimo, kad jis pakeistu nuomone.
O ka galvos kiti, tai yra visiskai nesvarbu, ar jis klausia kitu nuomones kiek jam maudytis, ka rengtis? Manau tikrai atsirastu, kurie sakytu kad reikia maudytis dazniau ar rengtis kitaip. Ar jis klause aplinkiniu nuomones ir atsizvelge i tai vesdamas tave? Manau tikrai buvo zmoniu, kurie sake si moteris ne tau. Taip kad jo paklausinek tokiu dalyku ir jis pats padarys isvadas, kad kitu nuomone jam nera svarbi, jis gyvena savo gyvenima ir kaip ji nugyventi renkasi tik jis.
Kuo didziausios jums sekmes
Is savo asmenines patirties galiu pasakyti, mano vyro paziuris buvo lygiais toks pat kaip taviskio, mums prireike 3 metu kalbejimo, kad jis pakeistu nuomone.
O ka galvos kiti, tai yra visiskai nesvarbu, ar jis klausia kitu nuomones kiek jam maudytis, ka rengtis? Manau tikrai atsirastu, kurie sakytu kad reikia maudytis dazniau ar rengtis kitaip. Ar jis klause aplinkiniu nuomones ir atsizvelge i tai vesdamas tave? Manau tikrai buvo zmoniu, kurie sake si moteris ne tau. Taip kad jo paklausinek tokiu dalyku ir jis pats padarys isvadas, kad kitu nuomone jam nera svarbi, jis gyvena savo gyvenima ir kaip ji nugyventi renkasi tik jis.
Kuo didziausios jums sekmes
QUOTE(Sunute @ 2013 02 22, 08:22)
mes su savuoju džiaugėmės kartu. Manyčiau, kad šiuo atveju būtinas abiejų noras.
Globa turint biologinių vaikų ir įvaikinimas jų neturint visiškai skirtingi dalykai.Tai tarsi duoti ir turėti.Maniškį reikėjo įkalbinėt,bet paskui laukėm abu.Ir debesis ganiau ne aš,o jis man rodė panašius į angelą ir mūsų būsimą dukrytę 
Bet įkalbinėjau kaip ir Šypsena-apie tris metus.Ir tik kai pasakiau,kad jau nepakeliu nežinomybės ir laukiu konkretaus atsakymo,jis apsisprendė.O paskui tapo ir geru daugiavaikiu tėčiu 
Aš negalvoju, kad taip jau vienodai poroje abiems ateina ta mintis- įsivaikinti, globoti. Būna ir atvirkščiai, vyras labiau nori. Svarbiausia, kad nei pas vieną iš tų norinčių tas įsivaikinimas ar globojimas nebūtų kaip idee fixe. Savų vaikų irgi žmonės nori ne vienodai, ne vienodo skaičiaus, kartais tenka nusileisti. Kai kažko pasieki, o ypač vaikų bet kokia kaina, negerai būna. Pas mane artimoj giminėj dabar stebiu atvejį kai žmona labai norėjo antro, o vyras sakė na jei jau ji taip nori- tai man nesunku padaryt. Dabar visiems keturiems ne kaifas, ir kada jau ten bus gerai- nežinia. Kad atsitiks tai greit- nenusimato.
Šelma sveika atsiradus
Šelma
sveika atsiradus
Sėdžiu ir vos susilaikau nesijuokus: Žirnis mokosi daugybos lentelę,o Aguona jį tikrina 
2x2=4 gerai 2x3=6 gerai....2x5=18 gerai 
Kaži,kaip mūsų Andro sekasi?
2x2=4 gerai 2x3=6 gerai....2x5=18 gerai Kaži,kaip mūsų Andro sekasi?
