Šunų elgsenos problemos ir jų korekcija

Kol Jus ir Jūsų svečiai duoda šuniui maistą nuo stalo, tiek šuo ir reikalaus to maisto. Tokiu atveju reikėtų su tuo susitaikyti ar pakeisti visų pirmą savo įpročius maisto nuo stalo davimo šuniui. Mes irgi dažnai valgome esant šalia šunims, bet jei jiems ir leidžiama sėdėti šalia, tai tik ramiai, įjungus pilną ignoravimą jų žiūrėjimui į mūsų maistą, tai šunys pasėdi, pažiūri, greitai supranta, kad nieko negaus ir atsigula ramiai šalia, nes žino, jog jei maisto įžuliai reikalaus, bus griežtai liepta eiti į savo vietą, o juk geriau šalia šeimininko pagulėti, na, ir guli ramiai visa šuniška ,,hebra" šalia. Kartais, ir musiškai gauna nuo stalo, bet puikiai supranta komandą ,,viskas", kuri reiškia, kad daugiau nieko negaus. Visi šeimos nariai turėtų laikytis tų pačių elgesio su šunimis taisyklių: jei pasakai komandą, tai šuo turi įvykdyti, jei vienas šeimos narys pasako ,,negalima", tai visais atvejais ir kitas šeimos narys negali leisti to, ko neleidžia kitas. Tokia taisyklė turėtų veikti ir svečiams, jei norima matyti paklusnų šunį. Jei Jus neduodate nuo stalo, tai ir svečiams nereikėtų duoti, bet panašu, kad Jus patys duodate ir visiems svečiams leidžiate tai daryti.

Kad šuo neterštų namuose naktį, reikėtų kuo ankščiau šerti prieš naktį, o kad neterštų visai, reikėtų paskirti auklėjimui lauke daugiau nei 3 k. per dieną. Kai pratinau savo nuosavus ir globojamus šunis gamtos reikalus atlikti lauke, praktiškai jame kartu su šunimis ir gyvenau (bent savaitgaliais ar per atostogas), kol šunys galutinai nesuprato, kad gamtos reikalus atlikti galima maloniau tik lauke (ir nepamiršti lauke turėti skanėstus, kurie turėtų būti duodami atlikus lauke gamtos reikalus). Be to, po gamtos reikalų atlikimo namuose užterštas vietas reikėtų gerai išvalyti, dezinfekuoti, kad neliktų gundančių šunį kvapų. Pvz., kačių/šunų šlapimo kvapai puikiai naikinami kalio permanganatu, praskiestu vandeniu (labai mažai tos ,,margancovkės", o efektas, tikrai, puikus), aš naudojau labai mažomis proporcijomis ACE (pora lašelių) su vandeniu, bet paskui reikėtų dar ir paprastu vandeniu tas vietas išplauti, kad chemijos neliktų. Dar reikėtų turėti omenyje, kad jei šuo ne mažai ir dažnai ėda, tai jam į lauką reikėtų eiti dažniau.

Atrodo kad tycia sysioja.Vat kad ir siandien-isvedziau i lauka,padare viska kas priklauso,isvaziavau i parduotuve, valandai, ne ilgiau.Gryztu, o jau privarytas klanas.Valgyti gauna ne veliau 18val.Dazniau i lauka eiti nera reikalo, nes nieko nedaro.Tik koja pakilnoja ir uosto visokius kakus.Daugiau nieko.Sienos jau visos su ACE isplautos,kitaip mirciau nuo myzalu smarves. Nieko nepadeda.Nu dar reiks kalio permanganata bandyti. Jau skestam myzaluose, iskilnojo visa parketa

Oi, Onute, praėjome mes tokį ,,tyčinį" etapą ne su vienu šuniu. Ir lauke nieko nedarė, ir parėjus namo padarydavo, bet šeimininkas tokiu atveju turėtų pasisemti kantrybės ir vedžioti šunį lauke iki tol, kol atliks savo gamtos reikaliukus būtent lauke (geriausia tam paskirti laisvadienius). Mėgstamiausi skanėstai pratinimo metu visada pagelbėtų. Atliko lauke - skanėstas.

Kad tik tu skanestu per daug nebutu.Jau tiek gauna.Jai tik duodu lauke kai pakakoja, tai tada eina salia mano kisenes ir daugiau niekur , nieko nebemato.Nu reikia tos kantrybes, tas tiesa. Tik kaip su tuo myzimu namie kovoti? Daro jis lauke, jau iki paskutinio laso ispaudziai.Kartais vaiksto tiek ilgai, kad dar karta uzsimano viska padaryti.Teritorijos zymeti poreikio nebera, suniukas kastruotas, nes labai jau lytiskai atyvus buvo .teks laukti.Kas belieka.Aciu jums uz konsultacija

Onute, galima ir žaislą kokį mėgstamiausią į lauką imti, nebūtinai skanėstą. Šuniukas lauke turėtų daug judėti, tada ir tuštinasi lauke greičiau. Pastebėjau, kad patinėliams šlapinimosi poreikis yra didesnis. Pvz., vienas iš mūsų šunelių turi asmeninį tualetą namie, nes tiek, kiek jis norėtų būti lauke su savo gamtos reikaliukais, neturime galimybių (jis irgi kastruotas). Jei jis būtų didelių gabaritų,kaip kiti mūsų šunys (kalytės), tai, aišku, tektų tik į lauką vesti, o dabar prisitaikę ir berniukui nereikia kentėti.

O kaip Jus ipatinote ji naudotis tuo tualetu? Nes maniskes palutes tai ein ant sudraskymo pasitinka visas patenkintas, kai gryztu, o ant usu vatos kabo,kitaip tariant ikalciai

Iš pradžių ten, kur šuniukas žaidė, pasiusiodavo, dėjau laikraščius, ant kurių pasiusiodavo, paskui laikraščių plotą mažinau, paskui ten dėjau palutę, o ant palutės laikraščius, paskui laikraščius nuo palutės nuėmiau (galima ir nenuimti), tada pratinau tik ant palutės, paskui palutę įdėjau į šuns tualetuką su žemais kraštais, bet galima ir guminius kilimėlius dėti po apačią, kad neslidinėtų. Irgi grauždavo ir laikračius, ir palutes, bet draudžiau, kai graužė ir skatinau skanėstais, kai buvo geras. Dar kartais, ant palutės dėjau gabaliuką apsiusioto laikraščio, kad suprastų, jog čia ta vieta, kurioje galima atlikti gamtos reikaliukus. Gal aš jo ir nepratinčiau prie tualetuko namie, bet jis buvo vienas iš mūsų sergančių globotinių, kuris ilgai buvo gydomas, ilgai negalima buvo skiepyti ir į lauką vesti, užsiliko ilgam, tai ir teko pratinti, o paskui ir sau pasilikti, nes naujuose namuose jis pritapti negalėjo dėl prisirišimo prie mūsų. Ilgai aš jį pratinau prie tuliko, ilgai, bet tikslas pasiektas, tai dabar jei yra galimybė, jis dažnai ir ilgai būna lauke ir namuose tualetu nesinaudoja visai. Tad, tikrai, kantrybės ir laiko pratinimui daug reikia, bet viskas įmanomą esant dideliam norui, nepasiduokite. Kai graužia palutę, barkite ir iš karto duokite jam alternatyvą, kurią gali graužti (kokį skanų kramtalą ar žaislą), aš taip dariau, nes pas mus irgi graužė palutes ir laikračius.

Tai palutes jis negrauzia kai kas buna namie.Jis tiesiog idealus suo, tyk cypia, daugiau jokiu zbitku. Bet jai pasilieka vienas, nu tada toks caras pasijunta.Visas sienas apvaro, viska sudrasko ir sugrauzia ka randa.Geras aktorius yra.Bando mano kantrybe.

yra toks daiktas kaip narvas

jeigu jus ji lauke nuvarginsite tiek, kad namo pareis vos kojas vilkdamas, tai namie jis miegos, o ne varys sienom. pas mane dvi didelio ugio kales gyvena bute, ir sienom neina, kaip gali mazas suo tokia destrukcija daryt
taip pat kaip wolfin rase - yra narvas, sunu geriausias draugas, ir nuo sysiojimu, ir nuo grauzimo, ir nuo maisto prasinejimu.

Man iš karto užkliuvo šuns sužmoginimas - šuo nekerštauja, jis nedaro nieko "specialiai". Tai ne žmogus. Ir jei taip traktuojat šuns elgesį, tai problemą išspręst bus sunku.
Gal šuo dergia namie, nes jaučiasi nesaugiai, šeimininkui išėjus? Įpratinkit gyvent narve. Jei šuo sveikas, po savim nedergs. 10 mėnesių jau yra pakankamai daug.

Kai kurie geri manipuliatoriai sunys moka ir puikiai supranta kas tas kerstas, tiksliau, kaip padaryt kad seimininkei butu blogaaai

man labiau kliuvo uz akiu sita vieta:


ar apskritai ten yra koks auklejimas, ar mazam, graziam dideliu akiu suneliui galima viskas?