QUOTE(mirksiux @ 2008 03 02, 20:00)
Netikrų ūkininkų įstatymu nesustabdys
Ieva Dauguvietytė
2008.02.28 07:10
Skaityti komentarus (5)
Nuo kovo įsigaliosiantys Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimai netikrų ūkininkų, žemės ūkio paskirties žemėje besistatančių gyvenamuosius namus, nesustabdys. Priešingai, Vilniaus rajone žemės turintiesiems tokios pataisos tik į naudą, nes ūkininko ūkio sodybą bus galima statyti 50 arų, o ne 1 ha sklype. Tai gali kiek sujudinti dabar vangią žemės ūkio paskirties žemės rinką šoktels mažesnių sklypų kainos, rašoma "Verslo žinių" ketvirtadieninėje rubrikoje "Nekilnojamasis turtas".
Julija Kirkilienė, advokatų kontoros Foigt ir partneriai / Regija Borenius advokatė, pasakoja, kad jos praktikoje pasitaikė toks atvejis, kai klientas nusipirko 4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Vilniaus rajone, ketindamas jame plėtoti gyvenvietę. Aplink turimą sklypą gyvenamosios teritorijos, tačiau jo sklypas pagal rengiamą bendrąjį planą paskirtas rekreacinio miško ekosistemų zonai.
Nuo šių metų kovo pirmos įsigalios LR ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris numato, kad 50 arų sklype galima statyti ūkininko sodybą. Tada dalins sklypus po 50 arų ir pardavinės asmenims, ketinantiems statyti ūkininko ūkio sodybas. Tai greitesnis būdas realizuoti sklypą, išeitį įšaldžius pinigus žemės ūkio paskirties žemėje nurodo p. Kirkilienė.
Spraga lieka
Lig šiol Vilniaus rajone pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą norint statyti ūkininko sodybą, reikėjo turėti nuosavybės teise arba kitais pagrindais naudoti (pavyzdžiui, nuomos, panaudos) mažiausiai 1 ha žemės nuo kovo perpus mažiau, tačiau vykdyti statybas bus galima tik nuosavame sklype. Tadeušas Andžejevskis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, sako, kad savivaldybė neturės kitos išeities, teks prisitaikyti prie įstatymo normų.
"Nereikės detaliojo plano norint statyti vieną sodybą, tad pagunda bus, savivaldybei reikės atidžiau stebėti, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama ir netikri ūkininkai bet kur nestatytų namų", pabrėžia p. Andžejevskis.
Ponia Kirkilienė aiškina, kad dabar, jeigu žemė yra kaimo vietovėje, norint padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nereikės rengti detaliojo plano, užteks žemės sklypo pertvarkymo projekto, kurio rengimo ir tvirtinimo procedūra yra daug paprastesnė nei detaliojo plano.
Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros Norcous & Partners partnerė, nekilnojamojo turto ir statybų praktikos grupės vadovė, svarsto, kad dėl įstatymo pakeitimo galimybių piktnaudžiauti ūkininko statusu sumažėja.
Vienam ūkininkui leidžiama statyti tik vieną sodybą. Žemėvaldų planų rengimo, derinimo procedūra yra šiek tiek paprastesnė negu detaliųjų planų, bet didelio laiko sutaupymo nebelieka. Ūkininko sodybos be detaliųjų planų negalima statyti miestuose, vardija p. Mudėnaitė.
Kita vertus, specialistės teigimu, tose teritorijose, kurios pagal bendrus planus bus neurbanizuojamos, kur statyba draudžiama, ūkininko sodyba bus vienintelė galimybė pasistatyti namą.
Žmogui, kuris turi alternatyvą arba turėti bevertę žemės ūkio paskirties žemę, arba išsilaikyti pasirengimo ūkininkauti kursus, parengti žemėtvarkos projektą ir pasistatyti namą, tie reikalavimai nebus kliūtis, sako ji.
Pasak p. Mudėnaitės, įstatymo pataisos neužkerta kelio piktnaudžiauti statomus gyvenamuosius kvartalus įforminant kaip kaimo turizmo sodybas. Smulkieji verslininkai tas kaimo turizmo sodybas, o iš tiesų nedidelius gyvenamuosius kvartalus, kaip statė, taip ir statys, sako ji.
Taigi, spragos lieka