QUOTE(Aimeja @ 2013 03 20, 11:18)
Kad aš niekur nebėgau. Kad tokio tikslo nebuvo-bėgti. Nu ir prisigalvoji.
Nei jinai manim skundėsi,nei aš ja. Bet didžiulis indėlis į tai vistiek yra anytos. Jos va to supratimo. Jie jinai būtų -mano, mano, čia mano-kažin kaip tie santykiai būtų susiklostę.
Aišku, kad negyvenau 10 m., tokio net tikslo nebuvo, bet tai nereiškia, kad jei planuoji išeiti, tik laikinai gyveni, būtina ėstis visą tą laiką, gražiai gyventi negalima.
Kaip jinai galbūt nusileido man, SAVO namuose, jaunai ir žaliai, taip aš jai dabar nusileidžiu-senai.
Anekdota prisiminiau:
"Skelbimas laikrastyje: esu jauna, grazi, turtinga moteris, turinti nuostabu vyra, pora vaiku, namus, darba, profesija. Nieko neieskau ir nesisiulau. Siaip norejau pasigirti"
Tai, Aimeja, man tavo postas analogiskai nuskambejo
O tema ne apie tai, kokia anyta auksine, o as, marti, deimantine, tema-santykiai su anyta, gyvenant kartu, kur marti guodziasi, kad anyta pijoke, nevala, vaiku neziuri, pinigu is marcios drista prasyti, mirti nesiruosia ir is viso zaraza tokia.
Taigi, va cia i tema prasom pasisakyti, ka daryti tokiai puikiai marciai, kaip jai ta anyta nudobti?