Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 17 tema

Sveiki,
Šia tema tesiama diskusija, pradėta ankstesnėse temose. Įmetu linkus į visas anksčiau buvusias PN temas:

Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?


Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
narvid skaičiuokle,
Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
Informacija apie plokščius pamatus

Pagrindiniai Pasyvaus namo reikalavimai:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus


Lietuvoje patvirtinto A++ namų reiklavimai:
1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti) vertės turi tenkinti šiuos reikalavimus, C1  0,25 ir C2 ≤ 0,70
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne didesni už
- Stogai U=0,08 R=12.5
- grindys kontaktuojančios su gruntu U=0,1 R=10
- Sienos U=0,1 R=10
- Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros ir durys U=0,7 R=1.43
3. Pastato sandarumas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą.
4. Mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Didžiąją pastate sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Vilienes pageidavimu, lenteles nededu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 26 sausio 2013 - 19:53
QUOTE(Giords @ 2013 01 26, 18:49)
Vadinas, šildymą tokiu atveju reikia anksčiau išjungti, ir tai praktiškai kompensuos ankstesnį šildymo įjungimą



Skiriantis namo akumuliacinems savybems, skirsis ir vesimo bei silimo greitis, tad geresnes akumuliacines savybes turintis namas suspes atvesti mazesniu skirtumu iki prireiks ji sildyti.
Atsakyti
beril siulo visa iranga tokiems namams. www beril lt
siulau iranga kuri garantuoja mikroklimata istisus metus.
ziema sildymas
vasara saldymas
Atsakyti
Laba,
kiek Lietuvos sąlygom prarandama šilumos per langus/stiklą per šildymo sezoną?
(imant ,kad langai/stiklas atitinka pasyvaus namo reikalvaimus, yra pietineje pusėje)
gal turit/radot kas kokias nuorodas?

- radau, kad 1m2 lango šilumos praradimo balansas yra teigiamas , jei
skaičiuoti per kalendorinius metus.
o koks santykis (prarandamo ir gaunamo ) šilumos kiekio būtų, imant
šildymo laikotarpį, o ne visus kalendorinius metus?

ačiū
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2013 01 26, 17:18)
Šiaip, be reikalo juokines. Jei reguliuojama ne rankinių būdu o automatiškai, tai galima užprogramuoti kokia tik norite temperatūra kiekvienam laikotarpiui atskirai.
Gerai, jei šildymo sistema sudėta tokia, kad sugeba greitai pakelti temperatūrą nuo 17 iki 20. Bet nesigirčiau, jei name per 8 ar 10 val. išjungus šildymą temperatūra nukristų iki 17 laipsnių. Jūsų paties žodžiai vėdinimo temoje apie situaciją mano ofise - "dideli šilumos nuostoliai ofise kartu su neribotu noru sutaupyti".
Vienintelis temperatūros kaitaliojimo pateisinimas paros bėgyje - noras sutaupyti. Kai šilumos taupymas išspręstas iš esmės, nelieka ne tik galimybių, bet ir prasmės numušinėti temperatūrą kol namie nieko nėra.
Atsakyti
QUOTE(well'as @ 2013 01 26, 22:18)
Laba,
kiek Lietuvos sąlygom prarandama šilumos per langus/stiklą per šildymo sezoną?
(imant ,kad langai/stiklas atitinka pasyvaus namo reikalvaimus, yra pietineje pusėje)
gal turit/radot kas kokias nuorodas?

-  radau, kad 1m2 lango šilumos praradimo balansas yra teigiamas , jei
      skaičiuoti per kalendorinius metus.
    o koks santykis (prarandamo ir gaunamo ) šilumos kiekio būtų, imant
    šildymo laikotarpį, o ne visus kalendorinius metus?

ačiū

balansas teigiamas, skaiciuojant per sildymo sezona:
http://www.ekokarta....es_energija.pdf
8-10 psl.
cia pasitikrinimui apie saules energijos kiekius Lietuvoje:
http://msi.lms.lt/pu...pop_saule1.html
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 sausio 2013 - 00:02
QUOTE(Milao @ 2013 01 26, 22:42)
Gerai, jei šildymo sistema sudėta tokia, kad sugeba greitai pakelti temperatūrą nuo 17 iki 20. Bet nesigirčiau, jei name per 8 ar 10 val. išjungus šildymą temperatūra nukristų iki 17 laipsnių. Jūsų paties žodžiai vėdinimo temoje apie situaciją mano ofise - "dideli šilumos nuostoliai ofise kartu su neribotu noru sutaupyti".

Nemaišykite skirtingų dalykų. Jei sistema turi daugiau galingumo rezervo, vadinasi ją galima vėliau, jei mažiau - tai jai reikės daugiau laiko tam kad sušildyti namą. Ši taisyklė galioja kaip inertiškame name, taip ir karkasiniame. Bet ką tai turi bendro su aptariamu klausimų? Ko didesnė inercija, to ilgiau sistema atstatinės normalią temperatūra.

Ko greičiau nukris temperatūra, to mažesnės išlaidos bus. Kiek greitai nukrenta temperatūra šio atveju visiškai ne sako apie prastesnę kokybę. Kokybė - tai sienų šilumos varža. Tarkim, kad ji abiems atvejais yra vienoda. Vadinasi, tuomet kai viduje yra vienoda temperatūra - šilumos nuostoliai bus tokie pat. Ko greičiau nukris temperatūra patalpoje - to greičiau sumažės skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros ir - to greičiau sumažės nuostoliai. Jei inertiškame name temperatūra nukrenta negreitai, tai nereiškia, kad šilumos nuostoliai yra mažesni. Atvirkščiai - jie bus didesni. Tik tuomet, kai šildymo sistema išjungta, tos nuostolius dengia šilumą, sukauptą viduje esančiuose kūnuose. Inertiškose namuose tos šilumos sukaupta daugiau ir jos atiduodama daugiau - todėl ilgiau laikosi aukšta temperatūra. Tačiau, visą šilumos kiekį, kuris buvo atiduotas reikės vėliau kompensuoti. Tad ekonomijos čia nesigauna. Vienintelė ekonomija - jei dėl mažesnės vidaus temperatūros sumažėja šilumos praradimai per išorines atitvaras. Šio atžvilgiu karkasiniai namai yra patrauklesni.

Kai rašiau apie jūsų ofisą, dariau prielaida, kad ten viduje, kaip tik, yra storos mūrinės sienos, kurios turi didelė inerciją ir nespėja sušilti per darbo dieną.

QUOTE
Vienintelis temperatūros kaitaliojimo pateisinimas paros bėgyje - noras sutaupyti. Kai šilumos taupymas išspręstas iš esmės, nelieka ne tik galimybių, bet ir prasmės numušinėti temperatūrą kol namie nieko nėra.

Teisingai. Palaikant, pvz., 2-ms laipsniais mažesnė temperatūrą, tuo metu sutaupote ~10% šilumos. Jei sistema užprogramuota taip, kad iki jums atvykstant pakelti temperatūrą (ne tik oro, bet ir baldų) - tai jus net nežinosite, kad temperatūra buvo nukritusi. Jokių nepatogumu! Tai, kodėl gi ne pasinaudoti galimybe šiek tiek sutaupyti?!
Atsakyti
kai kalbama apie energiškai efaktyvų, pasyvų namą, tai metiniame pritekėjimų, šilumos nuostolių balanse pats didžiausias nuostolis yra "nepanaudota šiluminė energija". Tai yra pats didžiausias nuostolis, sudarantis 1/4 visų nuostolių, o ne nuostoliai per sienas kurie tesudaro 1/5-1/6 nuostolių dalį. Palyginus šį nuostolį, jis tik truputį mažesnis, nei saulės pritekėjimai. Tas "nepanaudota šiluminė energija" nuostolis atsiranda iš saulės pritekėjimų, nes jei namas prastai suakumuliuoja šilumą, tai saulė greitai užkele patalpose temperatūrą iki nekomfortabilaus dydžio ir atidarius langus, bei kitais būdais ta šiluma greitai išmetama iš patalpų.

Remiuosi Volfgano Feisto knygoje "Pasyvaus namo projektavimo pagrindai" rusiškas leidimas, ACB, 2008m. 9 puslapyje 3 paveiksle esančia schema.

Taip kad, kai kalba eina apie energiškai efektyvius, pasyvius namus, į nuostolius ir visas kitas savybes, reikia žiūrėti kitaip, nei į šiai dienai standartinius namus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 sausio 2013 - 01:15
Paskaiciau, ka eds parase, tai nesupratau bajeriuko, jeigu namo temperatura nekrenta greitai, tai yra blogai blink.gif
Atsakyti
QUOTE(Noriukas5 @ 2013 01 27, 10:37)
Paskaiciau, ka eds parase, tai nesupratau bajeriuko, jeigu namo temperatura nekrenta greitai, tai yra blogai blink.gif


Tada pranyksta galimybė taupyti orinio šildymo pagalba. Aišku kad blogai smile.gif.
Atsakyti
QUOTE(Noriukas5 @ 2013 01 27, 10:37)
Paskaiciau, ka eds parase, tai nesupratau bajeriuko, jeigu namo temperatura nekrenta greitai, tai yra blogai blink.gif

Žiūrint dėl ko krenta ne greitai. Jei - vien dėl to, kad namas gerai izoliuotas, tai - aišku, gerai. Bet jei namas šilumos atiduoda nemažai, tačiau temperatūra ilgai nekrenta dėl to, kad oras patalpose šildomas naudojant, sukauptas sienose šilumos atsargas - tai yra blogai. Aišku, blogai tik tą prasmę, kad žiema nelabai sekasi taupyti, išjungiant šildymą, kai namuose nieko nėra.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 01 27, 11:18)
Tada pranyksta galimybė taupyti orinio šildymo pagalba. Aišku kad blogai smile.gif.

Mintai, gal leistumėte man pačiam paaiškinti savo išsakytas mintis? Juolab, kad jūs apie tai suvokiate ne daugiau nei aš kinų kalboje.
Atsakyti
QUOTE(madwifi @ 2013 01 27, 00:01)
balansas teigiamas, skaiciuojant per sildymo sezona:
http://www.ekokarta....es_energija.pdf
8-10 psl.
cia pasitikrinimui apie saules energijos kiekius Lietuvoje:
http://msi.lms.lt/pu...pop_saule1.html


Su ta lentele viskas būtų gražu, jei ne vienas niuansas. Lango plotas tai ne tas pat kas stiklo plotas pro kurį į vidų patenka saulės energija. Php programa reikalauja gana tiksliai suskaičiuoti tokią dalį lango sudaro rėmas ir kokius šešėlius meta angokraščiai. Taip pat atsižvelgiama į visus galimus šešėliu apdulkėjimus ir pan. Atrodo smulkmena, tačiau to pasekoje realiai į patalpas patenka beveik 50 procentų mažiau saulės energijos.
Mano nuomone teisingiau būtų tikėtis nulinio pietinių langų balanso. Bet tai su sąlyga, kad namas turės geras akumuliacines savybes ir visą gautą saulės energiją sugebėsite panaudoti (ypač spalio ir balandžio mėn). Ir su sąlyga, kad tie pietiniai langai turės šešėlį vasarą ir nereikės namo šaldyti.
Atsakyti