Mintai, ar vis dar planuojate ora rekuperatoriui pasildyti su +1...+4C glikoliu is pozeminio konturo, kad neuzsaltu ploksteles? Koki silumokaiti planuojate tam naudoti?
QUOTE(BangaS @ 2013 02 20, 14:24)
Finansų tik tiek, kiek reikia būtiniausioms funkcijos užtikrinti: R~10, langai į pietus, daug šviesos ir pageidautinas stogo konstrukcijos tiesioginis sujungimas su medine antrojo aukšto perdanga (trikampių kontūrų naudojimas vietoj keturkampių, dėl didesnio tvirtumo ir sienų "vertimo" į išorę panaikinimo).
Ar matote Nr4. silpnų vietų kol kas nenagrinėjant šešėliavimo?
Ar matote Nr4. silpnų vietų kol kas nenagrinėjant šešėliavimo?
Renkantis stogo kampą siūlyčiau pagalvoti apie Saulės elementų įkurdinimą. Geriausia, kad stogas iš karto būtų pakreiptas reikiamu kampu. Manau, kad po kokių 10 metų namas bus neįsivaizduojamas be saulės elektrinės ant stogo.
QUOTE(cibulis @ 2013 02 19, 19:10)
Parašyk, jei nesunku, ne varžas, o U vertes ir šiltalo storius kokius naudojai? Dėl sandarumo ir rekupo jau aišku. Tiesiog noriu palyginti tavo ir savo storius. Gal pasirodys, kad aš žmones su savo šiltinimo storiai apgaudinėju, nes mano atveju, kaip ir sakiau, daug saulės suvalgo kaimynai.
Norint pasiekti R - 10 reikia maždaug 40 cm vatos ar polistirolo. Dar apdaila iš apiejų pusių po 5 - 10 cm. Taigi sienos storis turėtų apie 50 - 60 cm. gautis.
Šiaip jau tai aš palaikyčiau nuomonę, kad Cibuliui neverta per daug į tas medžiagas gilintis. Aišku bendrą statybinį išsilavinimą kelti nėra blogai. Bet statybų rinka tobulėja pakankamai greitai. Labai tikėtina, kad pvz poliuretano plokštės po kelių metų kainuos ne ką brangiau nei neoporas. Automatiškai išsispręs ir ilgų smeigių ir kondensato problemos.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 02 19, 15:23)
Kodėl atsisakai mūrinio namo ir plokščių pamatų? Tiesą pasakius, jei mano sklypas leistų aš irgi būčiau statęs vieno aukšto namą, kurio pamatai būtų plokštė, o sienos - surenkamų skydų.
Papildyta:
Akies krašteliu esu matęs DEU namo projektą ir galiu patvirtinti, kad jis nėra vienoje tiesėje. Kampas tarp pietinių (arba šiaurinių langų) tikrai yra. Tik koks to kampo laipsnis, nežinau.
Papildyta:
Akies krašteliu esu matęs DEU namo projektą ir galiu patvirtinti, kad jis nėra vienoje tiesėje. Kampas tarp pietinių (arba šiaurinių langų) tikrai yra. Tik koks to kampo laipsnis, nežinau.
Karkasinio namo sienos skirtingai nei mūrinio nepraleidžia šalčio iš pamato. Todėl pamatas gali būti neapšiltintas.
Pamatų plokštė vieno aukšto namui labai išbrangsta jei norima pasiekti R- 10. Polistirolo jei reikia ir daugiau ir brangesnio.
Dar vienas niuansas, kad karkasinė siena statosi ant betono ir plokštės atveju pamato polistirolas išsikiša gerokai toliau nei siena.
Sveiki,
reikia apsiltinti rostverko isore 25, gal 24 cm. Kokie variantai?
Ziurejau finnfoam ekstrudini, jo max storis 12 cm. Deti 2x12?
Ar yra geresniu sprendimu?
Aciu
reikia apsiltinti rostverko isore 25, gal 24 cm. Kokie variantai?
Ziurejau finnfoam ekstrudini, jo max storis 12 cm. Deti 2x12?
Ar yra geresniu sprendimu?
Aciu
QUOTE(mintas @ 2013 02 20, 16:44)
Jei atkreipsi dėmesį į apšiltinimo sluoksnio storį, pamatysi, kad su PUR jis net plonesnis. Taip yra todėl, kad PUR liambda mažesnė. Man naudoto stogui deklaruota 0,023, o sienoms turėtų būti apie 0,024. Purškėjai žadėjo duoti pavyzdį ekspertizei ir mane informuoti apie realų rezultatą, bet dar neinformavo. Taip medžiagai senstant liambda mažės, bet mažės visų apšiltinimo medžiagų, todėl PUR šiuo atžvilgiu neišskirčiau.
Buvau įsitikinęs, kad kai kalba eina apie nedidelius galingumus, galima išsiversti su mažesnėmis sumomis.
Kas del senejimo, PUR isskirtinis tarp klasikiniu siltinimo medziagu, nes jo porose co2. Su laiku co2 pabega, jo vieta uzima oras, ir pur jau nelabai besiskiria nuo NEPS ar XPS. Klasikinese medziagose gamyklini ora pakeicia naminis, tik tiek. Kai kas sako naminiai produktai kokybiskesni uz gamyklinius. Buvau įsitikinęs, kad kai kalba eina apie nedidelius galingumus, galima išsiversti su mažesnėmis sumomis.
O tie visokie titanai ir panasus iki 100 lt tai nebent jei masinoje kartais nori telikiuka ar laptopa isijungti. Pastoviam naudojimui gali tekti keisti vos na kas savaite. Naudojant po valanda I savaite per garantini laikotarpi panasius po keleta kartu teko vezti remontuoti. Nebent 3 nusiperki, 1 naudoji, 2 remontuose :-)
http://www.ukmergesg...index.php?id=48
QUOTE(AnaDeizy @ 2013 02 20, 19:52)
Sveiki,
reikia apsiltinti rostverko isore 25, gal 24 cm. Kokie variantai?
Ziurejau finnfoam ekstrudini, jo max storis 12 cm. Deti 2x12?
Ar yra geresniu sprendimu?
Aciu
reikia apsiltinti rostverko isore 25, gal 24 cm. Kokie variantai?
Ziurejau finnfoam ekstrudini, jo max storis 12 cm. Deti 2x12?
Ar yra geresniu sprendimu?
Aciu
QUOTE(AnaDeizy @ 2013 02 20, 19:52)
Ziurejau finnfoam ekstrudini, jo max storis 12 cm. Deti 2x12?
Kuo Finnfoamas storesnis, tuo prastesnė liamda. Iki 3 cm storio liamda bus 0,033, o storesnio nei 7 cm - 0,037. Skirtumas tikrai ženklus.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 02 20, 18:50)
1. Norint pasiekti R - 10 reikia maždaug 40 cm vatos ar polistirolo. Dar apdaila iš apiejų pusių po 5 - 10 cm. Taigi sienos storis turėtų apie 50 - 60 cm. gautis.
2. Karkasinio namo sienos skirtingai nei mūrinio nepraleidžia šalčio iš pamato. Todėl pamatas gali būti neapšiltintas.
Pamatų plokštė vieno aukšto namui labai išbrangsta jei norima pasiekti R- 10. Polistirolo jei reikia ir daugiau ir brangesnio.
Dar vienas niuansas, kad karkasinė siena statosi ant betono ir plokštės atveju pamato polistirolas išsikiša gerokai toliau nei siena.
2. Karkasinio namo sienos skirtingai nei mūrinio nepraleidžia šalčio iš pamato. Todėl pamatas gali būti neapšiltintas.
Pamatų plokštė vieno aukšto namui labai išbrangsta jei norima pasiekti R- 10. Polistirolo jei reikia ir daugiau ir brangesnio.
Dar vienas niuansas, kad karkasinė siena statosi ant betono ir plokštės atveju pamato polistirolas išsikiša gerokai toliau nei siena.
1. Pats labai abejoji saulės pritekėjimais žiemą. Labai nori konkrečių skaičių, bet kokius konkrečiai skaičius naudojai savo skaičiavimuose, slepi. Rašyk, kokią medžiagą ir kokio storio su kokiu U naudojai? Dabartiniai pasakymai labai netikslūs.
2. Mano architektas ir konstruktorius sako, kad medis sudaro šiokį tokį šilumos tiltelį. Kokį konkrečiai, reikia skaičiuoti, bet jis tikrai nėra nulinis. Čia save apgaudinėji. O jei dar pamatas neapšiltintas, tai garantuotas šilumos tiltelis.
QUOTE(DEU @ 2013 02 20, 19:26)
Renkantis stogo kampą siūlyčiau pagalvoti apie Saulės elementų įkurdinimą. Geriausia, kad stogas iš karto būtų pakreiptas reikiamu kampu. Manau, kad po kokių 10 metų namas bus neįsivaizduojamas be saulės elektrinės ant stogo.
Kabinau vertikaliai - tai artimiau optimaliam zieminiam kampui, plius atpuola apsnigimo problema. Jei kadanors galesime sandeliuoti tinkluose tai orentuosimes i metu maksimuma, o dabar mane domina max elektros ziema kai apsvietimo reik daugiausiai. Todel stogo ir pv kampas priklausys nuo istatymu bei galimybiu parduoti elektra
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 20:41)
Kabinau vertikaliai - tai artimiau optimaliam zieminiam kampui, plius atpuola apsnigimo problema. Jei kadanors galesime sandeliuoti tinkluose tai orentuosimes i metu maksimuma, o dabar mane domina max elektros ziema kai apsvietimo reik daugiausiai. Todel stogo ir pv kampas priklausys nuo istatymu bei galimybiu parduoti elektra
Dabartinė saulės energijos supirkimo politika yra stipriai pagerintas sandėliavimo variantas. Nuodėmė kabinti saulės elementus vertikaliai ir naudoti sugeneruotą energiją kur pakliuvo.
QUOTE(DEU @ 2013 02 20, 19:50)
Karkasinio namo sienos skirtingai nei mūrinio nepraleidžia šalčio iš pamato. Todėl pamatas gali būti neapšiltintas.
Pamatų plokštė vieno aukšto namui labai išbrangsta jei norima pasiekti R- 10. Polistirolo jei reikia ir daugiau ir brangesnio.
Dar vienas niuansas, kad karkasinė siena statosi ant betono ir plokštės atveju pamato polistirolas išsikiša gerokai toliau nei siena.
Pamatų plokštė vieno aukšto namui labai išbrangsta jei norima pasiekti R- 10. Polistirolo jei reikia ir daugiau ir brangesnio.
Dar vienas niuansas, kad karkasinė siena statosi ant betono ir plokštės atveju pamato polistirolas išsikiša gerokai toliau nei siena.
O kaip pertvaros? Termomasė?
Karkasui PP nė kiek ne maišo - nuo jo ji tik suplonėja.
Dėl sienos statymo ant betono - nematau problemos žiedą priveržti per bent 1/3 išneštą ant perimetrinio EPS. Plius karkaso plotis juk ne 200mm - storinsite lauko pusėn.
QUOTE(DEU @ 2013 02 20, 23:05)
Dabartinė saulės energijos supirkimo politika yra stipriai pagerintas sandėliavimo variantas. Nuodėmė kabinti saulės elementus vertikaliai ir naudoti sugeneruotą energiją kur pakliuvo.
Čia tikriausiai turite omeny 30kW jėgaines, kurioms 7000Lt inverteriai-skaitikliai atrodo visai ne brangūs
bet man su esamu 1,5kW 7t už galimybę sandėliuoti leste atrodo pinigai į balą.
