Renkuosi PN stogo variantus.
Nupiešiau keturis variantus pjūvių žiūrint iš vakarų į rytus.
http://www.part.lt/i...b702d73e110.JPG
1. Kubas - neblogai tinkantis variantas, bet nelabai priimtinas architektūriškai ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte (pirmo aukšto plotas nebegali būti mažinamas, o reikia tik 130m2);
2. Pakeltas mažo nuolydžio stogas. Optimali forma, bet architektūriškai neviliojanti ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte.
3. Dvišlaitis klasikinis stogas - iš esmės tinkama forma, bet reikia dėti stoglangius į pietų pusę, o tai jau didelė problema. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis - tai yra privalumas mano atveju.
4. Modifikuotas dvišlaitis stogas su vitrina į pietus ir tinkamu kampu saulės kolektorims. Architektūriškai įdomi forma. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis plotas (>160cm) - tai vėl gi yra privalumas mano atveju.
Kaip ir linkstu prie 4 varianto. Gal galite pakomentuoti ar kažką pasiūlyti.
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 12:32)
Kaune šiandien debesuota, saulės disko beveik dar nemačiau. Bet apšvietimo požiūriu diena tikrai šviesi - ir to užtenka saulės kolektoriui. Nustebau, kad tokią dieną cirkuliacinis suveikia maždaug kas 15 minučių. Matyt debesų tankis ne didelis, saulės kritimo kampas bukėja ir atmosfera vis mažiau atspinti.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
Gera naujiena. Laukiam fotoreportažo bloge
.Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 02 20, 12:38)
o ne paprasčiau 12v perteklių kišt į paprastus tenus ir į boilerį? kiek pašils tiek, bet investicija tikrai minimali. kai pakraus akumus, tegu šildo vandenį 
Teisingiau būtų panaudoti kam nors kitam, o ne vandens šildymui. Vandens šildymas labai brangus gaunasi, nors jei nėra kur daugiau panaudoti
. Pats laikas domėtis, kaip perteklių Lesto pardavinėti. Bus tikrai naudingiau, nei tenai boileryje.
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 12:32)
Kaune šiandien debesuota, saulės disko beveik dar nemačiau. Bet apšvietimo požiūriu diena tikrai šviesi - ir to užtenka saulės kolektoriui. Nustebau, kad tokią dieną cirkuliacinis suveikia maždaug kas 15 minučių. Matyt debesų tankis ne didelis, saulės kritimo kampas bukėja ir atmosfera vis mažiau atspinti.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
kazka is tokio tipo?:inverteris
QUOTE(BangaS @ 2013 02 20, 13:07)
Renkuosi PN stogo variantus.
Renkantis gerai būtų įvertinti ir finansinę pusę.
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 13:32)
Kaune šiandien debesuota, saulės disko beveik dar nemačiau. Bet apšvietimo požiūriu diena tikrai šviesi - ir to užtenka saulės kolektoriui. Nustebau, kad tokią dieną cirkuliacinis suveikia maždaug kas 15 minučių. Matyt debesų tankis ne didelis, saulės kritimo kampas bukėja ir atmosfera vis mažiau atspinti.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
Kiek panelių sudaro elektrinę? Gal paneles sujungus nuosekliai gautųsi bent 100VDC? Tiek turėdamas, jau gali užmaitinti daug įvairių prietaisų be konvertavimo į AC. Vis tiek dauguma nuo 220VAC maitinamų elektronikos įrenginių įtampą sumažina, išlygina, ir tik po to impulsinis maitiakas pagamina tokią įtampą, kokios reikia konkrečiam įrenginiui. Bet jei kokią skalbiankę užmaitinti - geriau jau likti prie Lesto, o perteklinę saulės elektrą - į bačką (per teną).
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.
QUOTE(BangaS @ 2013 02 20, 13:07)
Renkuosi PN stogo variantus.
Nupiešiau keturis variantus pjūvių žiūrint iš vakarų į rytus.
http://www.part.lt/i...b702d73e110.JPG
1. Kubas - neblogai tinkantis variantas, bet nelabai priimtinas architektūriškai ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte (pirmo aukšto plotas nebegali būti mažinamas, o reikia tik 130m2);
2. Pakeltas mažo nuolydžio stogas. Optimali forma, bet architektūriškai neviliojanti ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte.
3. Dvišlaitis klasikinis stogas - iš esmės tinkama forma, bet reikia dėti stoglangius į pietų pusę, o tai jau didelė problema. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis - tai yra privalumas mano atveju.
4. Modifikuotas dvišlaitis stogas su vitrina į pietus ir tinkamu kampu saulės kolektorims. Architektūriškai įdomi forma. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis plotas (>160cm) - tai vėl gi yra privalumas mano atveju.
Kaip ir linkstu prie 4 varianto. Gal galite pakomentuoti ar kažką pasiūlyti.
Nupiešiau keturis variantus pjūvių žiūrint iš vakarų į rytus.
http://www.part.lt/i...b702d73e110.JPG
1. Kubas - neblogai tinkantis variantas, bet nelabai priimtinas architektūriškai ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte (pirmo aukšto plotas nebegali būti mažinamas, o reikia tik 130m2);
2. Pakeltas mažo nuolydžio stogas. Optimali forma, bet architektūriškai neviliojanti ir duoda per daug naudingo ploto antrame aukšte.
3. Dvišlaitis klasikinis stogas - iš esmės tinkama forma, bet reikia dėti stoglangius į pietų pusę, o tai jau didelė problema. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis - tai yra privalumas mano atveju.
4. Modifikuotas dvišlaitis stogas su vitrina į pietus ir tinkamu kampu saulės kolektorims. Architektūriškai įdomi forma. Ne visas antro aukšto plotas yra naudingasis plotas (>160cm) - tai vėl gi yra privalumas mano atveju.
Kaip ir linkstu prie 4 varianto. Gal galite pakomentuoti ar kažką pasiūlyti.
Aš prieš keturis mėnesius panašią lygtį sprendžiau. Rinkausi tarp jūsų pateikiamo antro ir trečio varianto. Skaičiavimai (ne PHPP, o preliminarūs) parodė, kad iš esmės nėra didelio skirtumo.
Antras variantas, kurio stogas būtų apšiltintas kaip jūsų nurodyta pirmame variante, patyrė didesnius nuostolius dėl didesnio atitvarų ploto, tačiau turėjo galimybę padidinti langų skaičių pietų pusėje, todėl nuostolius būtų kompensavę pritekėjimai.
Trečias variantas priešingai: jo bendras atitvarų plotas mažesnis, tačiau turėdamas mažiau langų pietinėje pusėje gauna mažiau saulės, kuri kompensuotų nuostolius.
Žodžiu, aš pasirinkau man labiau priimtina variantą pagal grožį. Laimėjo jūsų nurodytas trečias variantas. Tiesa, dėl pietinėje pusėje pratęstų gegnių, kurios suformuoja stogelį nuo saulės ir lietaus, namo forma šiek tiek asimetriška, panaši į jūsų pateikiama ketvirtą variantą. Tik ne tokia didelė asimetrija.
Pasyvus namas nemėgsta stoglangių. Galite juos dėti, bet geriau vengti.
Žodžiu, rinkitės tokį projektą, kuris gražesnis.
Dar kalbant apie plotą. Jei mano namas būtų ne mansardis, bendras namo plotas būtų - 150 kv. Kadangi tai mansarda, bendras plotas sumažėjo iki 137 kv. Man tai irgi buvo privalumas.
QUOTE(mintas @ 2013 02 20, 13:35)
Renkantis gerai būtų įvertinti ir finansinę pusę.
Finansų tik tiek, kiek reikia būtiniausioms funkcijos užtikrinti: R~10, langai į pietus, daug šviesos ir pageidautinas stogo konstrukcijos tiesioginis sujungimas su medine antrojo aukšto perdanga (trikampių kontūrų naudojimas vietoj keturkampių, dėl didesnio tvirtumo ir sienų "vertimo" į išorę panaikinimo).
Ar matote Nr4. silpnų vietų kol kas nenagrinėjant šešėliavimo?
QUOTE(BangaS @ 2013 02 20, 14:24)
Finansų tik tiek, kiek reikia būtiniausioms funkcijos užtikrinti: R~10, langai į pietus, daug šviesos ir pageidautinas stogo konstrukcijos tiesioginis sujungimas su medine antrojo aukšto perdanga (trikampių kontūrų naudojimas vietoj keturkampių, dėl didesnio tvirtumo).
Ar matote Nr4. silpnų vietų kol kas nenagrinėjant šešėliavimo?
Ar matote Nr4. silpnų vietų kol kas nenagrinėjant šešėliavimo?
Jūs neteisingai supratote Minto mintį. Priklausomai nuo architektūros vieną namą bus pigiau pastatyti nei panašaus ploto, bet kitokį. Mano nuomone, jūsų atveju pigiausiai būtų pastatyti 1 var., o brangiausiai - 3 arba 4 var.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 12:32)
Kaune šiandien debesuota, saulės disko beveik dar nemačiau. Bet apšvietimo požiūriu diena tikrai šviesi - ir to užtenka saulės kolektoriui. Nustebau, kad tokią dieną cirkuliacinis suveikia maždaug kas 15 minučių. Matyt debesų tankis ne didelis, saulės kritimo kampas bukėja ir atmosfera vis mažiau atspinti.
Galbūt ir PHPP saulę vertina ne tik tada, kai ji aiškiai ir skaisčiai šviečia danguje. Greičiausiai namas gauna saulės šilumos net ir labai debesuotą dieną. Tik priklausomai nuo mėnesių, skiriasi gaunamos saulės kiekis. Pvz., debesuotą lapkritį ir gruodį jos gauname mažiau, nei debesuota sausį ar vasarį. Juk kaip ne kaip nuo gruodžio 25 d. saulė pradeda kilti aukščiau virš horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa nenuslįta nuo žemės paviršiaus, o vis labiau yra siunčiama į žemę. Nes gruodžio 24 d. saulė būna daug arčiau žemės nei birželio 24 d., tačiau dėl kampo tarp saulės ir žemės paviršių skiriasi energijos kiekis, kuris pasiekia žemę.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 02 20, 09:10)
1. Mano nuomone labai stipriai bijoti drėgmės putplastyje nereikia. Putplastis pakankamai elastinga medžiagą, todėl susikondensave garo lašeliai jo nesugadins, o ir lašelių ten bus minimaliai, dėl labai mažo drėgmės pralaidumo.
2. Jei jau labai nenori matyti drėgmės taško putplastyje, nebūtina dėti garui nelaidžią izoliaciją iš vidaus, gali pasielgti kaip kad ir aš padariau, pradžiai užpurkšti nedidelį sluoksnį uždarų porų PUR putų. Taip ne tik užtikrinamas sandaresnis apšiltinimas, bet ir sumažinamas garo pralaidumas į sekančius apšiltinimo sluoksnius, bet apšiltinimo kaina išauga.
2. Jei jau labai nenori matyti drėgmės taško putplastyje, nebūtina dėti garui nelaidžią izoliaciją iš vidaus, gali pasielgti kaip kad ir aš padariau, pradžiai užpurkšti nedidelį sluoksnį uždarų porų PUR putų. Taip ne tik užtikrinamas sandaresnis apšiltinimas, bet ir sumažinamas garo pralaidumas į sekančius apšiltinimo sluoksnius, bet apšiltinimo kaina išauga.
1. Man įdomu ar U-Wert įvertina rekuperatorių? Galbūt jis iš esmės eliminuoja drėgmės kondesaciją sandariame name.
2. Mano atveju yra nedidelio sklypo problema. Namas jau ir taip maksimaliai išpūstas į šonus. Kadangi namo aukštis 9 metrai, tai teks vieno kaimyno prašyti raštiško sutikimo dėl atstumų išlaikymų. Į vieną pusę išeina: virš 5 metrų, bet į kitą tik apie 3 metrai. Kadangi namo aukštis viršija 8,5 m, teks prašyti sutikimo.
QUOTE(madwifi @ 2013 02 20, 14:33)
Taip, būtent, tik reikia bent 2,5-3kW ir kaina apie 3tLt - čia brendo, su smegenimis
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 02 20, 14:26)
Teisingiau būtų panaudoti kam nors kitam, o ne vandens šildymui. Vandens šildymas labai brangus gaunasi, nors jei nėra kur daugiau panaudoti . Pats laikas domėtis, kaip perteklių Lesto pardavinėti. Bus tikrai naudingiau, nei tenai boileryje.
. Pats laikas domėtis, kaip perteklių Lesto pardavinėti. Bus tikrai naudingiau, nei tenai boileryje.PV panelės tiek nupigo, kad verta galvoti apie vakuumo keitimą į PV vien tik vandens ruošimui! Rimtos finansinės problemos būtent ir prasideda, kai iš 12/24/48/96V reikia pagaminti 230V, todėl sistema tiesioginiam vandens šildymui atrodo labai patraukliai vien finansine puse. Nors vakuumas irgi kapeikas tekainuoja - vamzdis tiesiogiai iš importuotojo tik 20Lt.
Kad LESTO galėtum sandėliuoti tinkle reikia gudraus inverterio, kuris pagal nuogirdas 7tLt
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 15:02)
Taip, būtent, tik reikia bent 2,5-3kW ir kaina apie 3tLt - čia brendo, su smegenimis
oho, nesiplnai reikia
bet sitie kur minejau kaskaduojasi, bent jau jie taip sako - 4x600w = 2.4kw uz 4x90$= 360$=~1000Lt. Gilaus iskrovimo akumai atiinkamiems kiekiams kaupt gerokai brangiau kainuos.
QUOTE(Milao @ 2013 02 20, 14:46)
Kiek panelių sudaro elektrinę? Gal paneles sujungus nuosekliai gautųsi bent 100VDC? Tiek turėdamas, jau gali užmaitinti daug įvairių prietaisų be konvertavimo į AC. Vis tiek dauguma nuo 220VAC maitinamų elektronikos įrenginių įtampą sumažina, išlygina, ir tik po to impulsinis maitiakas pagamina tokią įtampą, kokios reikia konkrečiam įrenginiui. Bet jei kokią skalbiankę užmaitinti - geriau jau likti prie Lesto, o perteklinę saulės elektrą - į bačką (per teną).
Kažkada turėjau iliuzijų naują 4tLt teliką patikėti elektronščikams kad amputuotų maitiaką ir galimai pajungtų nuo 12/24V, bet nauda iš to beveik tik moralinė
juk negyvenu vienkiemyje. Beje, tokių atvejų yra - montuotojas pasakojo apie "namą kryžkelėj" su nuosava elektrine ir 40colių 12V teliku.
