QUOTE(laTulipe @ 2013 05 28, 15:53)
Paskutiniu metu į rankas pakliūna geros knygos.
Pirmoji iš jų - garsioji George R.R. Martin ,,Sostų žaidimas. Ciklo ,,Ledo ir ugnies daina 1 knyga ".
Pritariu viskam. Aš iš pradžių maniau, kad knygą bus neįdomu skaityti, nes gi jau mačiau serialą. Bet viskas priešingai, knyga labai patiko, netrukdė, kad žinojau, kaip kas bus, tik dar labiau norėjosi skaityti. Panašiai kaip ir Kuždesių sala - mačiau filmą, bet po to skaityti knygą buvo dar įdomiau...
O vasara skaityti knygų tikrai netrukdo...
Haruki Murakami. Mylimoji Sputnik. Lyg jau ir rašiau.. Tikėjausi tikrai daugiau, kažkokios japoniškos atmosferos, geros mistikos (na bent jau to magiškojo realizmo), ar kažko... Bet va taip, kaip per daug prisigalvoji, nieko gero nesigauna.. Tai man toks eilinis pasiskaitymas buvo, ir tiek.
Selma Lagerliof. Liljekrūnos namai. Labai patiko, tokio šiek tiek vaikiška, ir su Sakme apie Gestą Berlingą nepalyginsi, bet va tokio kažko panašaus yra. Ir tas panašumas, na labai, labai žavi.
Vytautas Račickas. Berniukai šoka breiką, Šlepetė (1d.), Mano vardas Nippė (1d.). Pailsėjau šiek tiek su vaikiška literatūra.. Netikėtai taip gavosi, kad perskaičiau net tris knygas, tiesa, tiek ten to ir skaitymo. Bet tikrai vaikiškas knygas skaityčiau ir skaityčiau.. Račickas man legendijo Zuikos rašytojas, rodos, už tą knygą geresnės nėra. Bet.. Papraščiausia tai
Šlepetė, patiktų tikriausiai ir visai neskaitančiam vaikui. M
ano vardas Nippė jau įdomesnė, gi apie mergaitę, ir šiuolaikiška labai. Tos skaitysiu ir likusias dvi dalis. Na o
Berniukai šoka breiką patiko pats stilius - novelių apysaka. Labai gražios tos novelės, vaikai to tikriausiai nelabai ir įvertintų...
Sandra Bernotaitė. Katė, kurios reikėjo. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę perskaityti. Labai patiko. Aišku, to lietuviško niūrumo yra. Nežinau, ką autorė norėjo pasakyti. Bet skaitant man atrodė, kad tai knyga apie stereotipus. Kaip žmonės jais tiki, jais gyvena, ir dėl jų kankinasi. Jaučiasi nepilnaverčiai ir nelaimingi. O tik atsikratę kažkokių vertinimų ir aplinkinių nuomonių, gali pradėti gyventi normaliai. Kažkas panašaus į Paasilinna Kaukiantį malūnininką, kur kitoks žmogus viso kaimo buvo atstumtas, nes gi jis
nenormalus... O ši irgi gražiai parašyta. Man patiko.
Kaudzytis Reinis, Kaudzytis Matysas. Matininkų laikai. Garsiojo iššukio knyga, ir tikrai nesigailiu, kad skaičiau. Nors, tai knyga ne kiekvienam. Pati ją perskaičiau su kokiom trim pertraukom. Ne tai, kad neįdomu. Pakankamai ten ir satyros ir visokių juokingų personažų, ir detektyvinė linija šiokia tokia yra, aišku, ir meilės netrūksta. Man patinka apie senovę, kaimą ir ten visokius karvių ganymus...

. Bet va čia to būtent to ir nebuvo, nors knyga apie senokus laikus Latvijoje, XIX a., kaip buvo permatuojama žemė ir ją galima buvo išpirkti. Tai niekas karvių neganė ir žemės ūkio darbų nedirbo, visi buvo susirūpinę, kaip ir kokį kyšį matininkui paduoti, kad jam teisingiau tos žemės atmatuotų. Šiaip iš tikrųjų ne daug kuo skiriasi nuo šiandien, nors knyga parašyta 1879 m.