QUOTE(angeliuko-mamyte @ 2013 04 10, 11:52)
Ačiū už apkabinimus

Šiuo metu turbūt tai geriausias dalykas...buvau savaitgali su draugėm susitikus, nesakė jos man jokių paguodžiančių žodžių, tiesiog stipriai apkabinusios verkė kartu su manim...atrodo tos ašaros niekada nesibaigs, kiekvienas mano rytas prasideda nuo ašarų, išsiverkių palengvėja kažkiek ir pradedu dieną..
Kartoju sau kasdien, kad TĄ dieną ne mano gyvenimas baigėsi, todėl kad ir kaip būtų sunku ir liūdna, man reikia gyventi toliau...
O kaip jūsų vyrai elgėsi po vaikiuko netekties? Man kartais pikta pasidaro, kad jis nerodo jokių emocijų, mes net nekalbam ta tema,elgiasi kaip nieko nebūtų nutikę nors beprotiškai laukė mažiuko

Bet gal jis taip elgiasi, nes nenori kad aš dar labiau kankinčiausi?
Supratingos ir šaunios Tavo draugės.
Vyrai,juk jie nelinkę emocijų rodyti.Maniškis ligoninėj,bet ne prie manęs verkė,palatos kaimynė sakė,kad niekad nematė taip verkiančio vyro

O namie nerodė jokių blogų emocijų.Ir tikrai dėl to,kad neskaudint dar labiau.Bet jie pergyvena viduj tikrai labai,labai.
Kumpiene,kaip Tu?