Žiurkės

Mano bernai nerimsta. Vienas sodininkyste rimtai užsiėmęs, o kitas kiaulytę gano sėdėdamas ant narvo. Persikraustėm, bet 0 streso . Aš labiau stresavau kai narvo mašinon neįkišom . Eina kaip tankai šitie vabalai per visą butą. Atrodo tik du , bet jų visur pilna. Kai valgom su vyru vakarienę tai kišu žiusrkius narvan, nes ropščias iki burnos ir atrodo galėtų tai kasnį iš burnos išimtų. Jau nekalbu , kad abu kaip uodegos seka iš paskos net kai iki vonios einu. Bet kaip mėgsta šitie du guminukai dievina pilvo kasymą. Pasiguldau delne ir jie net nesistengia atsiverst kai juos kasinėju. Prisimerkia ir galinėm kojytėm bando nustumti ranką, o tik nustoju tuoj dairosi kur čia kas tokį malonumą sutrugdė. Juokingi tokie padariukai ir kas keisčiausia , kad žmonės, kurie pirmą kartą mato plikas žiurkes patys lenda prie jų, klausinėja, glosto . Maniau, kad jos tik tokiem pakvaišusiem žmonėm patinka tokia jų išvaizda .

MeiLLi, smagiai aprašei Fainai kad abu tokie meilūs ir drąsuoliai
Plikos žiurkės manau kaip ir kiti pliki gyvūnai - vieniems labai patinka, kiti negali žiūrėti
O tai narvą lyg ruošeisi parduoti, apsigalvojai?

Sveiki ;-) kas nori isigiti ziurkiciu, prasom kreipkites pas mus ;-) turim daug visokiu rusiu ;-)
sio metu parduodam:
http://www.skelbiu.l...u-14947063.html

Mane plikšiai traukia ir nesvarbu ar tai katės , ar tai žiurkės.
Narvas nervina, ypač kabinant hamakus garsiai keikiuos, nes vienai taip sunku kai dar tie du šmikiai duodasi panosėj , o kai žiogeliais tirtinu hamakus tai bijau, kad nesužeisčiau . Narvas pas mus vis dar tik dėl dydžio . Nemačiau tokio dydžio ir kad patogus būtų, o į mažesnį nenoriu jau kelt žiurkių . Ir kas baisiausia, kad sunkiai pro žiurkes praeinu parduodamas, Aleksoto turguj mažai pritrūko ,kad Vilniun neparsitempčiau saulėj kepinamo žurkiaus...


Kaip Taviškiai žiurkiai laikos? Gal naujokų turi?

Aš nepatogių narvų stengiuosi po truputi atsikratyti - kai tiek narvų turiu tai nebeturiu nei noro, nei sveikatos kasdien nervuotis valydama/plaudama/kabindama
Jau padariau išvadą kad berniukams vis dėlto reikia minimum dvigubai mažesnių pagal erdvę narvų nei merginoms (tik dugnas turėtų būti kuo didesnis, o aukščio pilnai užtenka apie 50-60cm) jie vis tiek neišnaudoja viso ploto (tik valymo daugiau nes apdergti sugeba viską ) Pas mane tik panos po visą narvą "duodasi", dvi dvimetinės merginos po visą Furet-plusą straksi, kai tuo tarpu net metų neturintys keturi berniukai tokiam pat narve visą laiką tik viršutiniame aukšte praleidžia, žemyn nusileidžia tik pavalgyti/pagerti ar pakakinti


Na pas mane nuolat kažkas išeina - kažkas ateina
Paskutinės žiurkės gegužės gale atsirado - neplanuotai buvau per arti Skaliaro parduotuvės (šiaip stengiuosi apeiti tą rajoną per kelis kilometrus) Pamačiau maitinančią žiurkiukus mamą (kokių 2,5-3 mėn) su didžiausiu pūliniu ant krūtinės. Savaime aišku kad niekas jos ten nebūtų gydęs. Kadangi pasak pardavėjos ji dar maitino vaikus tai ir atiduoti iš pradžių nenorėjo, teko vakare atvažiuoti ir dar su pačiu savininku derėtis kad atiduotų tokį vertingą egzemliorių Kartu paėmiau ir tris kūdenas dukras (nesinorėjo kad mastitas koks prisidėtų) - planavau imti tik du vaikus, bet trečia naglai įsiprašė Dabar jau vaikai atšerti ir panašūs į normalias žiurkes, mama irgi išgydyta ir atmaitinta, visi "vabaliukai" išnaikinti, žodžiu gali ramiai gyvenimu džiaugtis Tik truputi nervuoja kad ir mama, ir vaikai labai baikštūs - per mėnesį normaliai nesusidraugavom (kas šiaip Skaliarinėm žiurkėm yra visiškai nebūdinga - jos visos visada būdavo labai draugiškos ir rankinės net ir paimtos jau suaugusiomis) Bet kyla įtarimas ar nebus čia Skaliaro savininkas "naujų kraujų" įsigijęs iš to klaipėdiečio-daugintojo - nes mamos spalva blue-aguti, o skaliare niekada tokių spalvų žiurkių nebuvo, gal dėl to ir charakteris toks

O dar vakar mano žiurkiniame gyvenime buvo nuostabus įvykis - mano plikutė Sati sulaukė 3 metų jubiliejaus (dar niekada neturėjau tiek išgyvenusios žiurkės). Šiaip bobutė dar labai žvali ir pakankamai judri, viską temdo tik tai, kad niekaip nepavyksta susidoroti su kraujavimu iš makšties, o ketvirtos operacijos ji tikrai nepakels. Žodžiu, skaičiuojam kiekvieną pragyventą dieną ir džiaugiamės gyvenimu

na mano klaipediecio daugintojo kurinys baikstumu tikrai nepasizymi, nors gyvena kartu su laukinuku, kurio drasos lygis priklauso nuo nezinomu gamtos jegu

dabar vis svarstau ir vis susilaikau nuo vyruku narvo mazinimo... nes daznai atrodo, kad jiem tas dabartinis narvas svarbus tik del to, kad yra daugyybee vietos kurias galima apsikinet kiaura para kasdien
kazkaip nesiseka su kultura tikros maisto perdirbimo pliuskines masineles

o mano viena mergina klaipedietiskos kilmes jau pries gera savaite atsvente triju metuku gimtadieni

esamos bedos-pulinukas ant smakro ir susukta galva... maniau ilgai netrauks..bet ziuriu visai gerai susitvarkom.. svarbiausia kad tas pulinukas zandikaulio neissuko i sona, kas atrode kad jau daros...
tai taip va klipatele ir skaiciuoja ketvirtuosius gyvenimo metelius bet tikrai tobula ryzule nuo pat pirmuju gyvenimo dienu

turejau keleta ziurku sulaukusiu daugiau nei trys metai...

Tai tu gi tiesiogiai savo berniuką iš to veisėjo pirkai. O pas mane iš jo gali būti mama (kuri draugiškesnė nei vaikai) arba mamos tėvai. Tiesiog esu juk nemažai iš Skaliaro žiurkių ėmusi - tokio charakterio niekad nebuvo. Beje vaikai kai dar sėdėjo parduotuviniame narve jau matėsi kad yra bailiukai ir netroško bendrauti (išskyrus porą berniukų), tuo tarpu kitam narve buvo "tipiški" skaliarinukai pagal spalvas ir charakterį. Negalėjo blue-agučiai Skaliare staiga "iš oro" atsirasti - tai pakankamai reta spalva, o Skaliare per 2 metus mačiau riboto spalvų kiekio žiurkes.


Pasveikink nuo manęs savo merginą
Jei gerai suprantu tai čia maniškių panų giminaitė iš tos klaipėdietės veisėjos imta?
Man smagiausia kad mano Sati tikrai dar pakankamai žvali ir jei ne ta bėda su kraujavimu (ko niekaip nesugebu sutvarkyti) tai dar gyventų ir gyventų.
Ir kol kas nematau daugiau kandidatų tokiam ilgam gyvenimui iš dabartinio "senimo" Visos dabartinės mano žiurkės pradėjo savo gyvenimą ne pačiose geriausiose sąlygose (išskyrus 3 klaipėdietes, bet pas jas kita problema - jos sunkiai pakelia auglių šalinimo operacijas) Aš jau skaitau kad jei žiurkė sulaukė 2 metų be didelių ligų ar operacijų tai galima skaityti kad su ja pasisekė

Atėjo laikas po truputį mažinti savo narvų kiekį
Taigi parduodu lenkiškus Interzoo firmos narvus - abu cinkuoti, smulkiais tarpais (11 mm). Abiejų kaina po 40,-lt, narvai randasi Kaune
1. Voverinis 60 (Squirrel/wiewiórka 60), cinkuotas, 59x36x52 cm, tinka 2 merginoms (jei jos pakankamai daug laiko kasdien lakstys).


2. Voverinis 70 (Squirrel/wiewiórka 70), cinkuotas, 71x40x78 cm, tinka 2-4 merginoms/2-3 vaikinams. Nepatogumas - 2 nedidelės durelės (priekyje ir ant stogo)
Narvas naudotas 4 metus todėl stovis vidutiniškas - rudžių nėra, bet nemažai vietų pabalusios/pajuodusios. Dviejose vietose truputį "apvalgytas" dugnas (ties kampais kur metalinė dalis užsideda ant dugno, skylutės nedidelės, vaikai neišlenda, bet jei bus naudojamas graužiančioms žiurkėms tai reikės skyles užtaisyti metaliniais kampučiais arba nusipirkti kitą dugną)

[quote=tvikse,2013 07 07, 19:17]
na mano klaipediecio daugintojo kurinys baikstumu tikrai nepasizymi, nors gyvena kartu su laukinuku, kurio drasos lygis priklauso nuo nezinomu gamtos jegu

tai gal pas mus pirkote ta berniuka? ;-)

Sveikos gyvos
Rods dar nesigyriau, kad savo agutei suradau naujus namus. Man ji netrukde, bet likusiai vienai sunkiai sekesi suteikti tiek demesio, kiek reiketu...O mano vienas klijentas buvo skundesis, kad jo siriukas jau mirineja, na ir galiausiai pasimire...As jam atsargiai uzsiminiau apie savo vienisa ziurkyte, vaikinukas susidomejo, pradziai sake paims palaikyt per mano atostogas, kol namie nebusiu, bet jau po poros dienu sake nebeatiduos - labai patiko ne tik jam, bet ir visai seimynai.
Zodziu ziurkyte yra puikiose rankose, be to paauglys berniukas turi daugiau laiko ir upo su ja pazaisti - daznai uzsuka i parduotuve papsakot kaip jiem sekas, ir be ziurkes dar visokiu gyviu turi, visi priziureti ir labai mylimi
p.s.idomu kiek maniskei gyvenimo atseiketa ir kiek dar savo jaunaji seimininka dziugins - lapkriti jai jau du metukai turi sueit...

[quote=ORNELLA,2013 07 07, 23:23]
Negalėjo blue-agučiai Skaliare staiga "iš oro" atsirasti - tai pakankamai reta spalva, o Skaliare per 2 metus mačiau riboto spalvų kiekio žiurkes.
Pasveikink nuo manęs savo merginą
Jei gerai suprantu tai čia maniškių panų giminaitė iš tos klaipėdietės veisėjos imta?
Man smagiausia kad mano Sati tikrai dar pakankamai žvali ir jei ne ta bėda su kraujavimu (ko niekaip nesugebu sutvarkyti) tai dar gyventų ir gyventų.
Ir kol kas nematau daugiau kandidatų tokiam ilgam gyvenimui iš dabartinio "senimo" Visos dabartinės mano žiurkės pradėjo savo gyvenimą ne pačiose geriausiose sąlygose (išskyrus 3 klaipėdietes, bet pas jas kita problema - jos sunkiai pakelia auglių šalinimo operacijas) Aš jau skaitau kad jei žiurkė sulaukė 2 metų be didelių ligų ar operacijų tai galima skaityti kad su ja pasisekė
[/quote]

kad is oro atsirast negalejo tai faktas... bet pagal spalva teigt kad greiciausiai is ten o ne is kitur tai irgi drasoka.. nors tikrai visko gali but

aha cia tapati gimine... kazkokius ten rysius atkasinejom kazkada... ikisiol gyvenam kartais geriau kartais silpniau.. o Garbes ryzikes sesute Kipse tai taip ir nesupratau kodel mire... lakste zvali grazi blizganti gerai imitus... ir radau viena diena narvo dugne... Praejus porai menesiu po taviskes Hoodes infarkto...

Mane ziuriu ne augliai persekioja (tfu tfu tfu...) o visokie staigus reiskiniai pasibaigiantys vienodai... Tokiu kaip Garbe ligoneliu seniai beturejau...

[QUOTE][quote=wishmaster79,2013 07 12, 12:55]
[quote=tvikse,2013 07 07, 19:17]
na mano klaipediecio daugintojo kurinys baikstumu tikrai nepasizymi, nors gyvena kartu su laukinuku, kurio drasos lygis priklauso nuo nezinomu gamtos jegu

tai gal pas mus pirkote ta berniuka? ;-)
[/quote]
[/QUOTE]

kiek suprantu is jusu Rugpjucio gale bus metukai Mielas pliuskis lapatausis

Na nesigauna blue agučiai kai iš kartos į kartą kergiasi juodos/kreminės/beige/aguti ar juodi huskiai
O ir pagal "laiką" sutampa prieš metus atsirado pas tą daugintoją, o po pusmečio ir Skaliare
Nors iš kitos pusės aišku man kažkaip sunku įsivaizduoti kad tokiais tempais dauginant savas žiurkes Skaliaro savininkas imtų kažką iš šalies - jam į giminystės ryšius, motinystės instinkto išsigimimą ar žiurkiukų sveikatą visiškai nusispjaut
Na bet kokiu atveju man pasisekė - turiu naglą bluagutinę mergina