Kąsnelis šiaurės Prancūzijos

SUPER

Labai laukiu tęsinio

Bandysiu papasakoti


Mums penkiems kainavo virš 50 eurų para su visokiais rezervacijos mokečiais (nelabai suprantu kam jie, jei iškarto visą sumą sumoki) ir pan. Bet aš įdėjau vieną kempingo nuorodą, o numeta į kitą, matyt jau kažkas pasikeitė jame. Mes buvom apsistoję Camping du Bois de Boulogne.


O viešasis transportas labai geras. Kažkur skaičiau, kad Paryžiaus metro sistema labai sudėtinga. O aš kartais tingiu gilintis, tai perleidžiu vyrui tą privilegiją (maždaug, ai, jis pasipūpins jei kas) Bet net nesigilinus, lengvai perpratau, tikrai labai patogu ir paprasta.

O grįžus atradrau, kad ryanairas visai netoli tų "drambliukų" skraido:

Labai smagu bus skaityti Jūsų reportažą ir prisiminti savo kelionę. Be galo smalsu, kiek spėjot apvažiuoti ir pamatyti

O tikrai, būna pamatai vaizdelį ir viskas, reikia ten būti nors tu ką.

Ir kaip suprantu tą norą pasiblusinėt- juk kiekvienas regionas skittngas, ir taip smgu nors kažkokią dalį tik vienam pašvęsti

Trečioji diena

Visą naktį girdėjosi lietaus barbenimas. Palapinėj šilta, ir į lauką lysti nesinori. Be to pusė drabužių, sudėtų palapinės šonuose, šlapi. Šlapia ir ten, kur palapinė liečiasi su čiužiniu...
Iki šiol nesuprasdavau, kam reikalingi palapinėse prieangiai

Hmm, šiltų rūbų pasiimtas kiekis ribotas.
Šiaip ne taip išsiverčiam į lauką, nubėgam nusiprausti, užsukam į parduotuvę šviežių kruasanų ir bagečių, ir po pusryčių keliaujam į recepsiją informacijos.
Ten dirbanti mergaite pasipiktina, kodėl mes nesumokėję turisto mokesčio??? Na, mes susimokėjom viską, ką sistema nurodė, kai mokėjom už kempingą. Nežinau, kodėl neįskaičiavo to turisto mokesčio!!!
Paklausiam, kaip nusigauti iki centro. Pasako, kad važinėja kas pusę valandos kempingo šatlas. Mes susirandam stotelę ir laukiam penkiese autobuso. Už 25 minučių pradeda rinktis žmonės. Atvažiavus autobusui, vairuotojas paklausia, kur musu bilietai. Mes jam duodam pinigus, bet jis tik papurto galva ir parodo į kempingo pusę, kad reikia juos nusipirkti recepsijoj. Vyras nulekia ten ir iš tos pačios nuostabios merginos gauna bilietėlius: mums penkiems - 6 € į vieną pusę. Autobuso vairuotojas mūsų palaukė. Jis nuostabus!!!!
Sėdam ir važiuojam iki stotelės Porte Mailot. Ten prisimenam savo namuose atliktus namų darbus ir perkam metro bilietėlius. Namuose nagrinėjantis, man pasirodė superinė ši nuoroda http://www.ratp.fr/plan-interactif/ , nes įrašius stotelę, tau parodo kur ji ir kaip susisiekti. Bet atspausdinta Paryžiaus metro shema http://www.businesst...metro-paris.jpg tikrai ne ką mažiau naudingesnė. Ją turint pasirodė visai lengva orientuotis ir nukakti ten, kur reikia.
Čia dar įmesiu nuorodas, kurias išsisaugojau, kad būtų vienoje vietoje:
Paryziaus transporto bilieteliai http://www.ratp.fr/f...tres-et-tarifs/
Bilietu nuolaidos vaikams http://www.ratp.fr/f...3/tarif-reduit/

Nusprendžiau, kad neverta pirkti dienos bilieto žmogui, o labiau apsimoka nusipirkti 10 bilietėlių ir juos naudoti. Tai čia toks nelyrinis nukrypimas.

O mes sėdam į geltos linijos metro Nr 1 ir važiuojam berods iki Palais Royal-Musee du Luvre. Išlipus tenka paieškoti išėjimo.



Šiandien pirmadienis, muziejus dar dirba, o ryt išeiginė. Lauke laiks nuo laiko palyja, gal visai vertėtų nueiti į muziejų. Bet kokios eiles!!!! Atvažiavom 10, muziejus atsidaręs prieš valandą.... Na gal ateisim į jį trečiadienį, nes Paryžiuj nakvosim 4 naktis. Pasigrožim Luvro išore





Paaikčiojam nuo jo dydžio, vaikai fotografuojasi alia laikydami stiklinę piramidę už viršūnės ir einam per karuselės arka, kur policininkai bando vaikyti juodaodžius prekiautojus.



Stabtelim Tiuirli soduose prie skultūrų:





Prie fontanėlio, kur pridėta kedučių, neprisėdam, nes visgi šaltoka, nors apsirengę rudeniniais drabužiais.



Vyras, studentiskais laikais, pora kartų buvęs Paryžiuj, siūlo pasidžiaugti tokiu oru, nes kai saulė kepina, mieste nėra kur dėtis, nebent merkti galvas į fontanus.

Traukiam link de la Concorde - Santarves aikštės, kurioje gėrimės fontanu ir Luxor obelisku.


Papildyta:
Beje, visame Paryžiuje buvo pilna azijiečių vestuvių. Keistai kažkaip pasirodė. O paskui supratom, kad galbūt žmonės tiesiog pozuoja kažkokiam vestuvinių drabužių katalogui



Einam per Eliziejaus laukus. Vyriausiajai dukrai būtinai reikia į Starbucks. Bandom užeiti, bet pietų metas ir siaubingos eilės. Na, ne vienintelis gi Starbucks Paryžiuje. Kitoj vienoj vietoj randam pasaulio čempiono-konditerio gamintų macaroon’ų, 1.6 euro vienetas. Man pasirodo brangoki ir neperkam, bet vėliau graužiausi nagus dėl to, tik niekas nežino....



Vėl užklumpa lietus. Pastovim po stogeliu ir tada tiesiu taikymu į Triumfo arka.





Vėl eilė, bet nevisai nedidukė. Pasiklausom, kaip vieno vaikino nepraleidžia su lagaminu. O jis teiraujasi kasininkės kur jį tada dėti. Šioji atšauna, kad tai ne jos problemos, nes lagaminas tai jo... Perkam bilietus (9 €) ir mes ir ruošiamės kilti laiptais su vežimu. Bet prie įėjimo paklausia, gal mes norime kilti liftu. Na, pasisekė šį kartą. Prieinam prie kitų durų, nelabai susigaudau ar prie tų, bet neužilgo jos atsidaro ir mus užkelia į viršų. Valiooo. Pasivaikštom po ekspoziciją paskutiniam aukšte ir lipam ant stogo, nuo kurio atsiveria Paryžiaus panorama.









Nusileidę liftu važiuojam prie Eifelio bokšto. Šiek tiek užsiknisom metro su vežimu, nes ne visur yra nuvažiavimai ir gan dažnai vežimą reikia nešti laiptais žemyn, arba aukštyn...



Priėję prie Eifelio, ir pamatę kilometrines eiles nutariam kitą dieną ankščiau išsikrapstyti iš kempingo ir ateiti, kai dar kasos neatsidariusios...
Papildyta:




Arba lipsim laiptais. Nes tose eilėse tikrai nestovėsiu... Dukra užsiplieskia, kad lips laiptais, kad ir iki pačio viršaus... Na, paskui išsiaiškinam, kad galima užlipti tik iki antro aukšto, o toliau tik liftas... Sėduosi ant suoliuko pamaitinti savo mažąją, o brangiausias su sūnum eina pasiaiškinti kaip ten su tais pasiplaukiojimais laivu Sena. Nes čia jau mano tikslas





Na ir patraukiam tolyn gatvelėmis be jokio tikslo.





Mazgė užmiega, tai dabar turim galimybę užsukti į kavinę. Pasistipriniam, kaip tikri prancūzai, su vyru išgeriam vyno, ir dar užsisakom deserto: krembriule ir tiramisu. Niam niam niam...





Vaikštinėjam, pradeda lyti, jaučiamės pikti, pavargę ir aptingę. Sukam link savojo kempingo. Kol grįžtam, kai kas iš naujo išalksta, vakarieniaujame, šiek tiek pasėdim, kol oras leidžia.

Rimukai, dėkoju už tokį smagų reportažą . Kažkur ir aš paminėtas , tai dar smagiau skaitosi . Be to, čia ir mano didžioji meilė - Paryžius . Na, o drambliukus, "geriančius" vandenį atradau iš Aidlukos reportažų. Jau tada kilo noras juo pamatyti "gyvus". O beskaitant tavo reportažą, beveik gimė planas: lėktuvu iki Beauvais, po to nuomota auto iki Etretrato, po to žemyn į pietus prie vandenyno . Gal ir neblogai būtų - viena iš mano didžiųjų svajonių būtų įgyvendinta?
Bet kuriuo atveju už reportažą. Laukiu tęsinio.

Jei galima, tai ne jūs, o tu

Artūrai15, gi ne šiaip dėkoju. Turėjau atsispausdinus tavo Paryžių, ir naudojau kaip mini gidą Be to, ir už pamokymą, kaip žemėlapius perkėlti į nuotraukas tau dėkinga esu

O planas gimė geras, tik leistis į apačią labai brungiai gali gautis už kelius, už kurą. Geriau dvi kelionės: šiaurė (Normandija, Bretanė, Luaros slėnis) ir pietūs (skrendant į Barseloną) (Langedokas - Rosiljonas, Akvitanija). Aišku, aš viską pagal savo kurpalį

Tuo metu, kai lankėmės, Paryžius nelabai sužavėjo: sušalom, pavargom, kažkaip nžn. Bet dabar rašau, ir norėčiau vėl, tik daryčiau kitaip
Protingiausias sprendimas Paryžių lankyti atskiros kelionės metu (kaip Artūras15), o ne suplakant kaip mes.... Paryžius ne tas miestas, kur gali aplėkti per pora dienų. Aplėkti gal ir galima, bet normaliai pamatyti, pajausti
Roskila minėjo, kad į Paryžių - atskira kelionė, alia aš atkreipiau į tai dėmėsį tik grįžus

Lyg ir seku Aidlukos reportažus , bet kaip drambliukus praleidau, gėda man

Va šitame puslapyje galima rasti tai, apie ką rašiau (pavažiavus į beveik puslapio apačią).

Ačiū Būsiu praleidusi Nes pora puslapių į prieky jau tikrai prisimenu...

Ketvirtoji diena

Bandom susisukti greičiau, bet kol papusryčiaujam, kol sulaukiam autobuso...
Šatle stebim turistus ir su MB spėliojam iš kur jie. Vyriškiai persimetę per kaklą rankinukus su rankenom, kurie kažkada buvo ir pas mus populiarūs.
Atvykus į galinę stotelę, jie nueina pas vairuotoją pasiaiškinti kaip nuvažiuoti į centrą. Vairuotojas bando aiškinti angliškai, jie klausinėja rusiškai Aš jau net pasiruošus padėti, bet MB timteli, kad nesikiščiau. Beeinant į metro, vyrukai mus aplenkia, vadinasi visgi kažkaip susikalbėjo. Bet randam juos prie bilietėlių pirkimo automatų, nieko nesusigaudančius, rėkaujančius, kas čia per prakeikta šalis, kad niekas nekalba rusiškai... Vis gi įdomus požiūris
Atvažiuojam, kai Eifelio bokštas jau atidarytas. Eilės dar ilgesnės nei vakar (o dar vakar neįsivaizdavau, kad įmanomos ilgesnės). Nusprendžiam lipti laiptais. Vyras su mažąja ir vežimu lipti neketina, tai šturmuojam bokštą tryse. Eilėje pastovim gal 5 min. Apsauginiai prašo parodyti rankinę. Praeinam pro metalo detektorius ir aukštyn. Laiptai nestatūs ir gana patogūs lipti pasirodė. Nesu aš prie sportininkių, bet man geriau 3 kartus užlipti, nei stovėti eilėj...





Apėjom pirmą aukštą, prisifotografuojam. Dar bandom surasti tėtį su raudonu vežimu, bet nesėkmingai. Pasirodo jis laiko negaišo, susirado vaistinę ir bandė išgauti iš prancūzių reikiamų vaistų mūsų mazgei: užpakaliuko kremo ir ko nors burnos pienligei gydyti. Bet nelabai sėkmingai





Na, o mes tryse toliau tąsomės po Eifelį. Užkopiam į antrą aukštą. Vėl gi, apeinam, pasigėrim tais pačiais vaizdais, tik jau iš aukščiau.





Ir kylam į viršūnę. Ten šiek tiek jau erdvės maža, tenka palaukti ir prie lifto,.





Na ir neužtrukę daugiau nei 2 valandų leidžiamės žemyn. Pasitinka mus tėtis, spėjęs dar ir kavos atsigerti ir pasivaikščioti.





Papildyta:
Užsimena, kad matė Starbucs’ą, tai tenka traukti link jo. Atsigeriam kas kavos, kas sulčių. Vaikai šlamščia spurgas ir keksiukus, kurie man pasirodė visai nesakanūs...



Kokie planai toliau? Notre Dame katedra? Aha. Nutipenam iki jos. Pasigrožim, dar pasėdim ant suoliuko, su mazge pasimokom vaikščioti vaikydamos balandžius ir traukiam tolyn.







Palengva einam link Pompidų centro. Juokiamės, kad šis ženklas nurodo, ką daryti, kai užknisa vaikai:



Užsukam į bažnytėlę:



I Pompidu vidų užeiti entuziastų maža, tai sėdim ir grožimės šalia esančiais moderniais fontanais.








Papildyta:






Jaučiamės jau nusiknisę, bet dar gal nuvažiuojam iki Monmartro?... O gal rytoj? O gal šiandien. Ir iškart į kempingą.... Nuspręsta.

Pakeliui:





Iki Monmartro prisikasam jau pavargę ir be nuotakos.
Pailsinam kojas žiūrėdami į Amelijos iš Monmartro karusėlę. Didieji vaikai suptis nerodo noro, o tuo metu du įkalę bičeliai linksminasi sau. Gyvenimas gražus!



Arba močiutės, užsikorusios su aukštakulniais supasi su anūkais, tik paskui sunkiai nulipa...

Pakylam funikulieriumi iki Jėzaus Širdies Bazilikos (tinka dienos metro bilietėliai).



Su vyru užeinam į ją.



Viskas, šią dieną ekskursiją baigėm, rytoj laukia Luvro muziejus, pasiplaukiojimas Sena ir la Defence rajonas.



Grįžtam į kempingą, ir kadangi daugelis jo gyventojų traukia į kempingo restoraną, tai susigundom ir mes. Bet be reikalo. Geriau būtume mieste pavalgę...

Gražu. Paryžiuj su MB kelias dienas davėmės. O pamačius tą skulptūrą iš Notre Dame aikštės nusišypsojau, prisiminiau gidės pasakymą, kad jis yra visų vaikų nekenčiamiausias žmogus, nes sugalvojo mokyklą, t.y. surinkti visus kaimiečius į vieną trobą ir kasdien reguliariai mokyti

Kokie jūs šaunuoliai,su dviem vaikais ir kūdikiu šitiek aplakstyt
Ir ..užsinorėjau į Paryžių vėl foto pažiūrėjus

Mažai mes tam Paryžiuj ką pamatėm

Penktoji kelionės diena

Naktį nesimiega. Trečią naktį lietus barbena į palapinę. Vėl jos šonai drėgni. Gal vaidenasi, ar pati sau įsikalbėjau, bet skauda kelių sąnarius. Paskutinioji, ne kitaip. Ir taip mąstau ir kitaip - noriu važiuoti iš čia, nors dar turime apmokėtą vieną naktį. Pabunda vyras. Jam mano mintis patinka (aišku, kas jam, jis čia trečią kartą). Keliamės. Nueinu į recepsiją pagooglinti orus. Vėl laukia 8 laipsnių naktis ir 16 laipsnių diena. Eina sau su tokiu oru. Papusryčiaujam, susikraunam daiktus ir išvažiuojam. Nuplaukia mano pasiplaukiojimas Sena. Bet pati taip pasirinkau.
Važiuojam link Atlanto. Išvažiavus iš Paryžiaus išlenda saulytė. Super!!! Nuotaika kita!



Pakeliui turim tikslą netoli Vernono- Giverny - Claude Monet namą, kuriame jis gyveno, ir sodą.
















Papildyta:
Gražūs gėlynai, parkas us upeliu. Vau... Nekomentuosiu, tik sudesiu nuotraukas:




















Papildyta: