Kažkaip kalbant apie gimdymus, vaikščiodama apie juos mąsčiau ir parisiminiau man sunkiausią, istorija gana ilga, tai atsiprašau, juo lab kai kurie ją jau girdėję, su priešistore
Tą naktį dirbau (esu kinologė valstybinėje tarnyboje, tai buvo kažkur 2007 ar 2008 metai), ir apie 24 h sulaukiau iš draugių skambučio, iš kurio iš vis nesupratau kas atsitiko, nes viena fone raudojo, kita tarp eilės rusiškų keiksmažodžių įterpdavo kelis žodžius apie šunis ir gimdymą, ir kiek supratau tai atsitiko bėda ir jos netoli mano darbo vietos (oro uosto), kažkur prie taboro. Taigi nuvažiavom su kolega ten. Naktis, įmonės tertorija, istorija paaiškėjo tokia, mano draugei, pas kurią buvo vada, apie 23 h paskambino vyrai ir pradėjo klausinėt ar ji turi šuniukų ir kalę, draugė baikšti su jais šnekėt nenorėjo ir davė kitai bendraut. Po kiek laiko paaiškėjo jog tie vyrai ieško maitinančios kalės ir pagalbos, nes gretimoje kitos įmonės teritorijoje šuo gimdo ir kažkaip baisiai ir jie nežino ką daryt. Jos naktį nuvažiavo ten (pagalvokit kurios mestumėt nemus ir naktį lėktumėt prie taboro dėl sunkiai kalbančių ir formuojančių sakinius vyrų skambučio

). Taigi atvažiavę už tvoros rado gimdančią kalę labai panašią į vokiečių aviganį, ji buvo prispausta nukritusiomis plokštėmis, šuniukus jie traukė per tvoros plyšius ir iš kart skandino kibire, nes manė, kad kalė neišgyvens. Tai vat toks buvo vaizdelis kai atvažiavau. Pamačius tai, pamiršau, kad esu uniformuota (ne policininkė) ir tiesiogine prasme įsibroviau į tą svetimą teritoriją pas šunį, su kolega nukėlėm plokštes, pakeliui išsiaiškinau, kad kibire jau 4 šuniukai, žinojau kad jie dar gal gyvi, nes naujagymiai labai sunkiai skęsta, bet ties pasakius jie man nerūpėjo...norėjau padėt kalei, nukėlėm plokštes ir po jom pamačiau siaubingos būsenos kalę, toookio kūdo šuns dar nebuvau mačius, po plokštėm gulėjo skeletas su ryškiai išsišovusiais dubens kaulais, iššokusiais šonkauliais, tik kaulai aptraukti oda....ir didelis pilvas. Ji gulėjo ir nejudėjo, visa žaizdota, nutriušusiu kailiu, tik kaulai, purvas, dvokiantis kraujas, ir bausus pilvas....Norėjau pažiūrėt kaip gimdymas ir paėmiau ją už galinės kojos...klyktelėjus paleidau....koja buvo pilnai nulaušta, ją buvo galima sukt pilnu ratu kaip kokią rankenėlę, sprandžiant kad kalė į tai visai neregavo lūžis buvo senas.....Tada nervai nebelaikė..mes ją paėmėm ir pakrovėm į mašiną, realiai pavogėm tą šunį iš tertorijos, normalios įmonės blin...Kaip kitos įmonės sargai kurie mus ir pakvietė pasakojo, šunų ten bent keturi, ar kiek, juos šeria gal kartą per savaitę ar pusantros, atveža perlinių kruopų užpila vandeniu ir palieka pabrinkt, tada šunys ėda, pjaunas. Kalė matės kad gavus gerai, visa randuota, kai kur matės buvo plėštinės žaizdos. Nusivežėm ją į draugės namus, ji nuvarė per naktines vaistines vaistų, aš su kolega gimdymo priiminėt. Jis daug matęs vyras, veterinarijos ragavęs, negalėjo ramiai šalia būt, lakstė keikės ir rūkė rūkė. Aš rėkiau dar garsiau, visą arsenalą keiksmažodžių išnaudojau, kliuvo ir jam. Ikišus ranką į kalę bandžiau šaukt sąrėmius ir traukt šuniukus, niekam nereikalingus, meldžiau kad tie kurie gims būtų negyvi. Gimdymo metu iš jos tekėjo ne kraujas, tik juodai žalias systis, kvapas net ne visai gimdymo, toks su gendančia mėsa....Kai jai išspausdavau stipresnį sąrėmį ji tiesiog atsidūsdavo ir nustodavo kvėpuot, tada aš rėkdavau ir dar stipriau reikalaudavau sąrėmio, rodos ranką išsinarinsiu. Tada ji vėl atsimerkdavo, įkvėpdavo ir vėl...Taip pagimdėm du gyvus rubuilius berniukus. Tada ji nustojo reaguot į mano skatinimą, nu kas beliko-sakau kolegai, tu ją laušk, o aš bandysiu traukt, jis ją lenkė į priešingą pusę (išlenkinėjo puslankiu tik priešingai), o aš bandžiau pasiekt, pasiekiau dar vieną galvytę, ir per pastangas prakrapščiau plėvelę...ištraukiau ranką pailsėt, šuniukai gimę cypsi, cypsi ir dar kažkoks keistas garsas, klausau klausau, tas kuriam plėvelę prakrapščiau dar kalėje cypia, o aš taip tikėjau, kad šitas negyvas *******, traukt, ištraukiu-mergaitė. Nu kam tu Dieve reikalinga, kam....mama tavo miršta, tu atėjai į pasaulį vat taip....po to dar pats gimė dar vienas berniukas. skaičiuokit-4 kibire ir 4 čia. Bet prasikankinus kelias valandas reikėjo būtinai grįžt į tarnybą, po to iki namų, Palikau tą kalę pas draugę, nu nuguls tuos vaikus, tai nuguls, tik geriau. Susitvarkius grįžau-radau sveikutėlius tuos 4 ir dar plius du berniukus gimusius...visas 6. Kadangi buvom nusprendę gelbėt kalę, visų pirma ją, tai nuarėm palikti vieną, kitus migdyt. Susidėjau visus dėžutėn ir pas veterinarą. Daktarė manęs laukė, atsidusus sako-nu sakyk, kuriuos? Žiūriu aš į tuos vargelius, taip vargo kol gimė, taip veržės, ar jie kalti.....apsižliumbiau, pasiėmiau dėžę, negalėjau jų užmigdyt....nors niekam nereikalingi, nors neaišku ar mama išgyvens, išmaitins, bet tegu ir miršta su ja.....Taigi vat taip. kalė gavo vardą Lucky. Kai pradėjom ją maitint-duoną rijo nekramtydama, niekaip nesuprato kas tas yra sausas maistas, kiekvieną mėsos gabaliuką sąžiningai užmušdavo prieš suėsdama. Prasidėjo didelis mano draugės ir visų kitų mūsų darbelis-atgaivinti Lucky ir augint vaikus. Vaikai augo puikiai, sveiki, stiprūs, labai panašūs į vokiečius, visi rado geras šeimas. Gerai kad mergaitė buvo tik viena ir atiteko labai viską suprantatiems žmonėms...Lucky atsistatinėjo sunkiai, labai, būdo baikšti, nepatikli, nuolanki. Vežėm pas Vaiktų operacijoms dėl kojos-apžiūrėjęs pasakė jog panašu, jog kalė maždaug prieš mėnesį pervažiuota ir jai pilnai nulaužtas ir sutrupėjęs galinės kojos kaulas. Prieš mėnesį-vadinas ji buvo jau mėnesį nėščia su 10 šuniukų.....Daktaras padarė ką galėjo, koją ji turėjo, nors ja nevaikščiojo, bet nebesisuko ratu galūnė, galėjo remtis. Nepasakojant ilgai-Lucky pragyveno apie metus mylima ir prižiūrima, bet dejai jai išsivystė potrauminis vėžys ir ją teko palydėt į kitą vaivorykštės pusę...Ji gyveno pas mano drauges, tai vieną tai kitą. Bet paskutiniai metai manau jai buvo patys šviesiausi....
tai vat toks mano sunkiausias gimdymas...