Ir dar... darbo 1,5 metų ieškau ir nerandu/negaunu nieko pastovaus, tik visokius trumpalaikius darbelius (ir atlygis, aišku, toks pat). Anksčiau mintyse turėjau vieną įstaigą Q kaip idealią darbovietę, bet ten dirba žmonės, turintys kitokį išsilavinimą. Praeidama pro tą pastatą pagalvodavau, kad norėčiau čia dirbti, dabar nepamenu, ar esu kam nors tą sakiusi garsiai. Bet baigusi studijas CV iš pradžių išsiuntinėjau pagal specialybę, atsiliepė tik ta įmonė Z, vėliau ieškojau ir administratorės, sekretorės, vėliau - ir pardavėjos darbo. Bet dėl šito dar ir svyruodavau, nes norėčiau darbo nuo 8 iki 17. Ir pjovėsi manyje du norai vienas dirbti tai, kas nors kiek patiktų, nebūt kokia valytoja, kitas apskritai dirbti, nes jau kiek galima, kodėl turėčiau valstybei ant sprando sėdėti? Bet va - ateini su žmogus su aukštuoju kokio paprastesnio darbo, ir klausia: "O kokia čia jums perspektyva?" Du kartus jau taip buvo. Jeigu dar trečią kas nors panašiai paklaus, sakysiu: "O kokia perspektyva man sėdėt be darbo gaunant socialinę pašalpą?". Nemalonu, kai pažįstami, draugai dirba ar mokosi, o aš nei to, nei kito nedarau, nemėgstu, kai kas nors klausia, kur/ar dirbu, nuotaika subjūra

Rugsėjį išvis slogioms mintims pasidaviau. Rašiau apie tai SM darbo paieškų temoje, ten viena mergina ir pasidalino patirtim, kad reikia turėti konkretų norą ir bent jau jos atveju irgi jos niekur nepriimdavo, bet finale ji gavo tai, ko norėjo (darbas su tokia ir tokia alga, darbo laiku, komandiruotėmis, be viršvalandžių ir t. t.). Pradėjau mąstyti, ko gi aš norėčiau. Prisiminiau įstaigą Q, bet buvo viena kliūtis ir dar tas kitos srities išsilavinimas (bet mano užsidegimas tai didesnis šitoj srity). Ir dabar lyg ir atrodo išsprendžiama viskas, ir visokie ženklai pakeliui lydi. Visų pirma savo malonumui žiūrėjau internetu vieną konferenciją iš užsienio, ten ir LT atstovai iš Q buvo, tada atsibudau!!! Kokia kvaila buvau, kad visiems kartojau siekite savo svajonių, kad ir kokios nerealios būtų, nes nepabandę tai jau tikrai nieko nelaimėsit, o bandyti kartais nieko nekainuoja, o pati... net CV į tą įstaigą nenusiunčiau. Tarsi ir paaiškėjo viskas, dar ant Karūnos pieniško šokolado, kurį draugei pirkau, užrašas Atsargiai. Svajonės pildosi. Rodau jai va, kodėl būtent šitą pirkau, pasiilgau TO jausmo. Ji gerai, kad juodąjį nupirkau, aš gi nemėgstu. Nustembu, nežinojau, gerai, kad pataikiau (cha cha, ant juodojo šito lipduko nebuvo). Paskui FB Ilzės Butkutės užrašai apie tai, kad tuo metu jaunatis, l. stipri, tokiu metu reikia svajoti išsipildys. Tai svajojau, svajojau. Atsisėdau rašyti motyvacinio, koreguoti CV. Ir tokia baimė, jaudulys o kas, o jeigu, betgi noras didesnis, o ir prieš tą didžiąją svajonę, kai jau reikėjo stovėti prieš žmogų ir garsiai balsu keliais sakiniais pasakyti, apie ką jau metus ar ilgiau svajoju iki negalėjimo, irgi buvo baisoka. Ir jau nuvažiavus ten irgi vieną akimirką taip pat. Tai gal taip ir turi būti, kad išmoktume perlipti per savo baimes, abejones, jas nugalėti? Laiško tą dieną nebaigiau, neišsiunčiau. Vakare reikėjo vienas duris atidaryti, abi spynas atrakinau, traukiu, traukiu, o atidaryti neišeina. Kviečiu draugę pagalbon, ji duris pastumia ir juokiamės abi. Paskui aš galvoju, kad gi gyvenime darau tą patį

. Ot galva. Kitą dieną jau be jokių baimių išsiunčiau laišką (dar prisimenu nuolatinį vieno žmogaus skundą, kad toj įstaigoj vienas darbuotojas apsirgo, nėr kam jo darbo atlikt gi nuo pavasario jau girdžiu, o laideliai smegenyse nesusijungė...). Paskui internete kažkur reklama išlindo Tuoj viskas pasikeis. Nusijuokiu. Vis pasvajoju, kad norėčiau ir Vilniuje kur nors troleibuse važiuodama iš laimės paverkti gavus tą darbą, kaip kad dėl didžiosios svajonės verkiau užsieny autobuse. Dar ir daugelis už mane vyresnių žmonių, kai kurie iš jų direktoriai sakydavo, kad reikia daryti tai, kas tau labiausiai patinka, kas tave veža, tada seksis.
Kol kas tylu. Nesiliauju tikėti. Bet man domėtis kitais darbo pasiūlymais, ieškoti toliau ar tiesiog laukti, kol noras išsipildys? Nes dabar jau paskaitinėju apie KV, forume Mano drabužiai daug atsiliepimų ta tema ir merginos rašo, kad reikia elgtis, lyg būtum užsisakęs prekę iš katalogo, ramiai žinoti, kad gausi tai, ko nori, paleisti norą. Tai jei siuntinėsiu CV kitur tai bus noro paleidimas ar prieštaravimas jam? (nes man atrodo logiška, kad labai tikėdama geriausio, neturėčiau ieškoti atsarginio varianto).
P. S. ir prieš rašant šį pasisakymą, išlindo reklama Netiki stebuklais (kai kalbama apie plaukus)?