na mano situacija buvo su konkrečiu vyru.
Faktas buvo toks, kad tvirtai žinojau, kad myli, bet bendrauti dėl visokių priežasčių nenorėjo.. pilnas visokių vidinių stabdžių ir baimių. Nebežinojau per kur ir kaip prie jo prieiti, užvaldė neviltis.. net važiavau pas aiškiariagę.. Ji man kaip faktus iš nuotraukos išdėstė, kad tas vyras tave be galo myli, kankinasi ir t.t. bet nė pats nežino, kodėl atstumia. Ir pasakė, kad mes tikrai tinkame idealiai, ir kad 100 proc. būsime kartu.
Tada jau pusę metų beveik nebendravę buvome, tik tiek, kiek neišvengiamai susitikdavome darbiniais reikalais ir pan.
Pradėjau vizualizuoti, ieškojau visokios informacijos,mokiausi paleisti ir pan..
bet lengva pasakyti, kai širdis plyšta iš meilės. Ko tik aš nepriklausiau iš draugų, kad jei mylėtų,darytų taip ir anaip ir t.t. bet aš viduje visai kitaip viską jaučiau..gavau patarimą atsiriboti nuo "pasaulio triukšmo", tai supratau, kad turiu klausyti tik savo vidinio balso ir tik Tikėti.
Naujų metų naktį išsiverkiau ir paprašiau dievo, kad jei man jis neskirtas, kad atimtų iš manęs tą jausmą..jausmo neatėmė, bet ryte pabudusi jaučiausi visai kitaip, tapau absoliučiai rami. Tris mėnesius vaikščiojau keistai jausdamasi, tarytum mano noras išgirstas, na kaip sakoma, kad sąmonė susilygino su pasąmone, viena kitai nebeprieštarauja, ir "kai du siekia to paties tikslo, jiems viskas galima". Pradėjau spanuoti labai gražius sapnus su tuo žmogumi, kupinus meilės. Žodžiu tai ir buvo "paleidimas", aš visiškai paleidau situaciją, atidaviau ją Dievui, kad darytų taip,kaip reikia, aš sutinku su viskuo, nes jis viską žino geriausiai. Ir atrodo, kad niekas nevyko šiame realiame pasaulyje, bet vyko anapusiniame matyt. Pasėta sėkla sudygo. Ir tai, kas įvyko, įvyko taip staiga ir taip netikėtai, kad pora dienų abiems buvo stresas.. net vaistus teko gerti
kad man buvo šokas, tai suprantama, bet kad ir jam..jis nesupranta, kas atsitiko, kaip jis galėjo taip atsiverti ir išsakyti savo jausmus ir t.t. lyg tai už jį kas kitas būtų padaręs ar privertę atsiverti

po to, jis blaškėsi, lyg norėjo viską paneigti vėl

bet jau nebesustabdysi upės tekėjimo...

dabar jis tvarkosi savo planus, ir turi susitvarkyti asmeninio gyvenimo dokumentus. Yra be proto užsiėmęs, užima aukštas pareigas, bet..aš Žinau, kad dar truputis laiko ir galėsime būti abu laimingi. Žinau, kad nori kartu gventi, tik laiko klausimas beliko. Per du metus jau taip buvome pažinę vienas kitą, kad abejonių jokių nekilo.
Nes išsipildo vidiniai troškimai, o ne proto balsas

Išsipildo tai, į ką įdėta daug jausmo

Sėkmės ir Tikėjimo visiems savo svajonėmis.
Nes aklas Tikėjimas daro stebuklus